Vėsi, rami naktis, kurią papildo žingsniai tamsiomis gatvėmis. Idiliška. Gražu. Nors ne. Gražu iki tol, kol prie daugiabučio nesustoja taksi. Nervingas vairuotojas išlipa, atidaro galines dureles ir padeda išlipt iš pažiūros elegantiškai, šviesiaplaukiai merginai. Bet toks vaizdas matomas tik pirmas penkias minutes, mat Maddock labai garsiai nusijuokia. Taksistas neburba ir nesipyksta su mergina, tačiau sunerimsta, kad gali negaut pinigų, todėl, padėdamas labai jau nusitašiusiai blondinei eit iki tam tikro buto, viliasi, kad žmogus, kurio adresą aptiko moteriškės delninukėj, padės su visa šita situacija. Tik išėjusi iš baro, mergina įlipo į tą patį taksi ir davė reivo po visą miestą. Nenorėjo taip, bet gavosi... netyčia juk... reikėjo kažkur užsimiršt...
Pasiekus reikiamas duris, vairuotojas ganėtinai aiškiai pabeldžia, o Sibylle kažką jam labai užsivedus aiškina ispanų kalba, mat yra įsitikinus, jog vairuotojas šią supranta dėl meksikietišku savo bruožų. Net neatkreipusi dėmesio prie kieno durų aplamai stovi, Maddock, plačiai mosteli ranka, šią nusimuša į sieną ir kiek nusibrozdina ranką, tačiau kalbėt ispaniškai nenustoja, nes ei, jei negali pastovėt be kito pakalbos, gali kalbėt išsijuosus.

Paraginęs Dakotą (lets just agree dėl šito vardo nes krč :DD) neatsisakyt galimybės pašėlt su draugais ir pareiškęs, jog nestos jai skersai kelio linksmybių vien todėl, kad prastokai jaučias - pastarajam aktui Donovan paaukoja visas įmanomas savo aktorines žinias, jau taip sužadėtinę gražiai įtikina, kad nors griebk už širdies - po baro vyras iškart grįžta namo. Tačiau tai daro visiškai savanaudiškai, paprasčiausiai nori bent šiąnakt pabūt visiškai vienas su savo mintimis, vistik, kai pro duris įžengia į moteriškais kvepalais saikingai dvelkiantį butą, suvokia, jog lieka ne vienas, bet su dar dviem kompanionėm sąmonėj - Sibylle ir Dakota. Numetęs švarką ant sofos svetainėj, virtuvėj susiveikia sau gėrimą, bet nusprendęs, kad nenorės gaišt laiko pastoviam vaikščiojimui tarp kambarių, tiesiog iškart pasiima visą butelį. Kelias sekančias valandas praleidžia kiurksodamas vien televizoriaus apšviestoj svetainėj su butelaičiu baltos. Nesitiki sužadėtinę šiandien dar pamatyti, todėl gan nustemba, kai tokiu vėlu laiku išgirsta baladojimą į duris. Tingiai atsikėlęs nuo sofos, atžagaria ranka vos neužkabindamas stikliuko su gėrimu, Tony pasuka į koridorių ir čia įjungęs blausią šviesą praveria duris, iškart susiraukdamas nuo vaizdinio laiptinėj. Nužvelgęs visiškai nusitašiusią Maddock, vyras pasivargina prunkštelėt. Taksistui kalbos baigti net neleidžia, jį sustabdęs vyras iš piniginės ištraukia kelis banknotus ir, ignoruodamas neaiškia kalba tauškančios Sibylle, ištiesia juos meksikiečiui, paprašydamas vežt mergiotę namo. Tik kai taksistas paklausia "o kur tai yra", Tony kiek pasimeta ir pažvelgia į mergiotę - velniava, juk nė nenutuokia, kur ji yra apsistojus.

Susigriebti, kad jie nebejuda ir stovi prie kažkieno durų mergina netrunka, akimirkai prisimerkia, apmesdama koridorių, kurio išvaizda sujudina tam tikras atsiminimų kerteles, bet to neužtenka, kad mergina suprastų, į kokią bėdą per savo bukumą patenka. Toliau aiškindama vairuotojui apie gyvenimo tiesas, kad va tas, kas sako, kad gyvenimas lengvas, nėra iš tiesų gyvenęs ir tt, mergina pradeda stebėt vairuotojo veidą, kai jis pradeda šnekėt, tačiau ne su ja. Žagtelėjusi, mergina nusijuokia guviu ir labai jau įsismaginusiu juoku.
- Ouw, jis mano, kad moka kalbėt mūsų kalba, - taria ji artikuliuodama, užmesdama akį į Donovan, o tada vėl pažvelgdama į vairuotoją. Alkoholis sulėtina tiek jos kūną, tiek protą, todėl, kad suvoktų, su kuo meksikietis kalba reikia laiko. Suraukusi veidą lyg būtų atsikandusi citrinos, mergina pradeda kraipyt galvą ir vėl pažvelgia į Anthony lyg viskuo nepatenkintas vaikas. Šį nužvelgusi kaip kokį eksponatą, mergina kažką numykia ir vėl pasisuka į vairuotoją, - Nu gi kodėl, Juan.... Kodėl mane čia atvežei? - visiškai be jėgų paklausia ji vairuotojo, kuris primena, kad jo vardas ne Juan, o tada nubrozdinta ranka parodo į koridoriaus galia esančias duris, už kurių gyvena kinietė močiutė, iš kurios mergina kažkada skolinosi kavos, - Ten reikia eit, - labai tyliai pasako ji vairuotojui nurodymą, lyg tai būtų didžiausia paslaptis, o tada ranka mosteli Donovan, kad čia viskas tvarkoj. Ne viskas tvarkoj, na, bent jau vairuotojas tą supranta, nes taip ir stovi, beviltiškai žvelgdamas į vyrą, kuris, rodos, jo nuotaikingąją pakeleivę pažįstą.

Nelabai pralinksmintas Maddock cirkinimosi, vyras tepalinksi galva, kai ši savo kliedesius adresuoja jam, mat žino, kad jeigu jau išsižios, tai nepagailės mergiotei kritikos, dievaži, kiek ji apskritai išgėrė? Išvis, kiek praėjo laiko nuo tada, kai jiedu išsiskyrė? 3 valandos? Mažiau? Kad ir ką Sibylle vartojo, Donovan reiktų to paties. - Tikrai, kodėl..? - nuvargusiu balsu patyliukais pasiteirauja vairuotojo antrindamas šviesiaplaukės žodžiams, tačiau matydamas, kad pastaroji absoliučiai nesigaudo aplinkoj, vyras pasiunčia taksistą savais keliais ir likęs su Maddock vienas laiptinėj, plačiau praveria buto duris bei mosteli ranka vidun, kviesdamas užeiti. Kad ir kaip būtų, negali jos vienos girtos paleist kažkur šlaistytis, nenori, kad ji netyčia taptų organų donare ar būtų užkabinta vietinių narkomanų, tad kas gi jam belieka daryti. - Ką pasidarei rankai? - kilsteli antakius net nepastebėdamas, jog jo balsas natūraliai nuskamba ne su pašaipa, maždaug, haha kokia tu liurbė, bet su tam tikru rūpesčiu. Iš tolo apžvelgęs nubrozdinimą, Donovan suraukia kaktą. - Eik vidun, kol nepridarei gėdos, - sumurma paragindamas mergiotę ir akimis apmesdamas laiptinę, jau galėdamas jaust, kad Sibylle prikelia jo kaimynus. Maddock pasiseka - jeigu namuose būtų Dakota, tai blondinė skristų iš čia lauk, nesvarbu, kad Tony jaučia jai gailestį ir gal netgi tėvišką rūpestį, vistiek būtų išvaryta ir paprašyta išvis pamiršt jo adresą. Bet dabar.....

Juan dingus, mergina nulydi jį akimis lyg geriausia žmogų visam mieste, netgi pamoja jam kaip kokiam didvyriui, nes net ir girta supranta, jog ne kiekvienas taksistas būtų taip gražiai pasielgęs. Ganėtinai keista, kad mergina neužsibaigia kokioj nors nuovadoj. Stebėdama kampą, už kurio išnyko vairuotojas, mergina kiek suraukia nosį, o tada pažvelgia į prabilusį Donovan. Pakėlusi ranką arčiau veido, mergina nuplešia pabružintas odeles ir cakteli liežuviu, parodydama į vietą, per kurią kaip kokia pirmokė ir susižeidė, - Čia trenkiau. Kaip mojau va taip va... - nutęsia ji ir vėl nusijuokia, tuo pačiu metu mostelėdama ranka, norėdama pavaizduot situaciją. Visa valiukiška, tiesiog vaikiškai laiminga veido išraiška dingsta nuo veido, kai Anthony ją kiek sudrausmina paragindamas. Iš kart surimtėjusi, mergina prikanda liežuvį nuo tolimesnių komentarų ir ganėtinai lengvu žingsniu, truputi svirdama į kairį šoną įeina į buto vidų. Jei Dakota ar Montana ar kas ten ji per viena, būtų bute, klausimas ar Sibylle neapsisuktų ant kulno ir nedingtų pas tą kaimynę, į kurios duris prieš tai baksnojo. Ranka perbraukusi per plaukus, mergina kiek prisimerkia, mat kambarys be atramos pradeda gerokai suktis, kojomis blondinė kiek tvirčiau įsiremia į žemę.

Šonu pasirėmęs į durų staktą, Anthony stebi merginą vos ne budėjimo režime, atrodo, taip ir laukia, kol ji už ko užklius, jai netyčia susipins kojos ar ją nuneš į šoną, jau kaip tik ir tiesia rankas, kai ji susiruošia įsvirduliuot vidun, pasiruošdamas bet kurią akimirką Sibylle sugaut, bet jai niekur neišsitiesus net lengviau atsidūsta. Jei kas, nenorėtų nuo žemės rankiot jos dantų, supranti. Merginos nubrozdinimo demonstracijos neįvertina taip, kaip ji norėtų, suraukęs akis pavarto akis, atrodo, kas čia gi yra, matęs gyvenime kraujo tiek, kiek retas, tai ką reiškia paprasčiausias nubrozdinimas, bet odos atplaišų nutraukimas mergiotei neprideda nei kiek žavesio. Paskui Sib įėjęs vidun, uždaro duris ir ją nužvelgia.
- Tai ką, gėrei? - kilsteli antakius norėdamas ją pakalbint, atsakymas, žinoma, aiškus, bet tikisi, jog bent taip privers ją kalbėt bent kiek sąmoningesnius dalykus, o galiausiai išeis išpešt jos buveinės adresą, nors dabar jau nebėra tikras, ar išvis galės ją tokiam stovy išleist atgal į gatvę. Nepaisant to, kas tarp jųdviejų nutiko kelios valandos atgal, nors ir po trečdalio butelio degtinės patvarkymo solo, bet vistiek gerokai blaivesnis nei Sibylle, Tony ištiesia šiai parankę matydamas, jog vien vietoj nustovėt jai sudėtinga, o rizikuot tuo, kad ji ką užkabins ir nugrius, nelabai nori. - Gersi vandens? - pasiteirauja, ne visai nutuokdamas, ką jau daugiau ir tepasiūlyt, kad palengvint jos dalią.

Užklausta apie gėrimus, mergina tyli. Ne, ne dėl to, jog nori nusukt temą, tačiau procesina visą vakarą, kuris jau ir dabar pradeda jai trūkinėt kaip sugadinta kino juosta. Ranka kelis kartus perbraukusi per žandą, mergina kilsteli smakrą ir prisimerkia, mat nori patikt padorų, ganėtinai blaivia galva išmastytą atsakymą.
- Nu gi baik... Truputuką, - Tokiu vos ne "argi aš galėčiau?" veidu pradeda ji, o tada kiek kilsteli lūpų kampą ir nykščiu ir rodomuoju pirštu pavaizduoja, kad tikrai išgėrė ne tiek ir daug. Vyrui ištiesus parankę, mergina kiek prisimerkė, mėgindama susivokt, ar jis neperženginėja kokių nors taisyklių siūlydamas jai ranka, akimirka gal netgi ir protas kiek prašvinta, tačiau neilgam. Nesilaužydama ji paima jo parankę, labai greitai nusiauna batelius, rodos, mergina čia jaučiasi kaip namuose, o vyrui pasiūlius vandens labai energingai palinksi galva, - Būtų neprošal, - tarsteli ji, pažvelgdama į vaikiną tokiu apspangusiu, per daug alkoholio pavartojusio žmogaus, kuriam reikia tik patogios lovos, žvilgsniu.

Merginai tylint, Tony nuo jos neatitraukia dėmesio, o pagaliau sulaukęs atsakymo gardžiai nusijuokia, - mm, tai dar ir skaičiuot nemoki, gražu, - nusišypso jusdamas, kad kuo toliau, tuo mažiau prie Sibylle jaučias suvaržytas, visgi jiedviem gerai pažįstama aplinka ir didelis kiekis alkoholio daro savo, nors vyrą visvien riboja ant piršto spindintis balto aukso žiedas, kurį, Dievas mato, turbūt pasiryžtų nusitraukt, jei tik mergiotė jo paprašytų. Lengvai papurtęs galvą, neleisdamas tokioms ir panašioms mintims įsišaknyt jo pasąmonėj, ne, juk čia tik degtinė kalba, Tony prispaudžia ranką sau prie šono ir su blondine parankėj žengia į virtuvę sumodamas, kad jos vienos svetainėj su buteliu nepaliks, be to, kas žino, kur ji netyčia nuklys, gal, pavyzdžiui, sumanys aplankyt jo miegamąjį, pastaruoju metu apkrautą visokiom moteriškom sužadėtinės smulkmenom ir kitom nesąmonėm. Atvedęs Sibylle į virtuvę, laisvąja ranka nuspaudžia šviesos jungiklį ir padeda merginai įsitaisyt ant patogios kėdės prie stalo, tuo tarpu pats suranda švarią stiklinę ir pripildęs šią šaltu vandeniu, pastato sklidiną prieš mergiotę. Rankomis pasirėmęs į spintelę, sukryžiuoja kojas ir nukreipia akis į apkvaitusią Maddock, nejučiom šyptelėdamas. Turbūt dar nematė jos tokios girtos, išskyrus gal nebent tą vakarą klube, apie kurį garsiai negalim kalbėt, be to... suveikia tas faktorius, kad, atrodo, niekas nepasikeitė nuo paskutinio karto, kai jie kartu sėdėjo virtuvėj.

Nors šią akimirką mergina neatsisakytų taurės gero gėrimo, variantas laikyt ją toliau nuo alkoholio yra labai, labai teisingas, mat rytinė jos savijauta ir taip bus bemaž žiauri. Pasodinta ant kėdės virtuvėje, mergina nuo šios porą kartų vos nenukrenta, kol patogiai įsitaiso. Padėjusi delninukę ant stalo, mergina atremia alkūnes į jo viršų ir pradeda barbenti į baldą pirštais. Ramiai nesėdi, pradeda muistytis, ieško patogesnės pozicijos, perdelioja rankas ir akimirkai netgi atremia kaktą į stalą, kol galiausiai padeda smakrą ant sunertų pirštų, mat Donovan greit apsisuka ir padeda priešais ją stiklinę. Pastaroji dėl šalto vandens aprasoja ir mergina link šios kiek pasilenkia, pradeda capint stiklinę, palikdama ant šios savo pirštų antspaudus, galų gale padeda ranką ant stalo, o ant šios padeda smakrą, dabar visai patogiai įsitaisydama, laisvosios rankos pirštais pradėdama vedžiot per stiklinės viršų. Turbūt taip ir būtų prasėdėjusi iki ryto, tačiau atsimena, kad vanduo padėtas ne žaidimui, tad atsitiesia, nekaltai iškelia antakius ir kilsteli vandens taurę į vyro pusę, o tada iš jos atsigeria, kiek susiraukdama, mat tikėjosi, na,g greičiau jos kablį pagavusi sąmonė to tikėjosi, kad vanduo magiškai virst kažkuom su laipsniai.

Sunėręs rankas, net su savotišku susidomėjimu vyras stebi blondinę žaidžiant nelygu pirmą kartą apčiuopiamus daiktus pamatęs ir priliesti galintis vaikiūkštis, nenori nieko nė sakyti, mat baiminasi, kad pertraukęs Sibylle veiksmus, ją tokią šilkinę ir nekaltą pavers į jos įprastą ją, kurios bent jau šią akimirką matyti netrokšta. Aiškiai suprato merginos žodžius bare ir nebeketina dėl to ginčytis, vis tik ironiškai atrodo ši situacija, į kurią nėra tikras kaip turėtų deramai sureaguoti. Svarsto, kad gal reikia jai paruošti jos seną miegamąjį, tačiau... kiek galima kartot, kad nėra nei jos auklė, nei sargybinis, o po visiškai šviežio meet su ja apskritai nebeturėtų palaikyt jokių ryšių, todėl sumoja, kad reik ją greičiau iš čia varyt, bet stebėdamas tokią mielą sceną neleidžia ilgiau kaip keliom sekundėms pagalvot apie jos išprašymą lauk, tuoj išvis tokias mintis išmeta iš galvos. Po taurės kilstelėjimo šyptelėjęs, Donovan žengia arčiau stalo ir atsitraukęs sau laisvą kėdę ant jos prisėda. Nuo palangės pasiekia pakelį su cigaretėm, iš kelnių kišenės išsitraukia žiebtuvėlį ir jau tuoj tarp lūpų spaudžia lengvai smilkstančią cigaretę. Dar leidęs sau kelis momentus patylėti, nenorėdamas gadinti beveik žavingos akimirkos, vyras į peleninę nukrato cigaretės pelenus ir į praviro lango pusę išpūtęs dūmus, nukreipia kiek primerktas akis į Sibylle. - Ir ką man dabar su tavim daryti? - pusbalsiu pasiteirauja vildamasis, kad mergiotė numes jam kokią protingą idėją.

Vyrui atsisėdus, mergina rankomis apglėbia vėsią vandens stiklinę. Kelias akimirkas jį stebi, tačiau ilgiau išlaikyt žvilgsnio ties juo nesugeba, nes šis nevalingai nuslysta link kitų objektų. Vėl atsigėrusi vandens, mergina išgirsta vyro klausimą ir iškelia pirštą, mat tokios būsenos jaučiasi labai paslaugi, prisimena, kad jau kelios dienos kaip turi priežastį būt laiminga. Pastūmusi pustuštę stiklinę, mergina pasiima delninukę ir šioje kuičiasi, iki tol, kol ištraukia lėktuvo bilietą. Šį labai didžiuodamasi savim parodo vyrui.
- Tai aš ilgai nebūsiu žinok pas tave, nes man skrydis po kokių penkių valandų, - labai savimi patenkinta taria ji, ir kita ranka parodo į ant popierėlio esantį skrydžio tikslą - NY, - Matai? Mataiiii? mama nupirko man bilietą, nes nori, kad dabar būčiau su ja, todėl gali būt ramus, nes daugiau va taip va neįsiveršiu su tuo Juan, - labai greitai sumala ji, su ganėtinai patenkinta šypsena, mat rankoje laikomas bilietas reiškia ne tik naują aplinką, bet ir didelį atstumą tarp jos ir vyro. Pastarajam faktui išlindus į jos galvą, merginos šypsena kiek sumažėja, nejučia bilietą įdeda atgal į delninukę, šią užsega ir vėl pradeda pirštu vedžiot ratą palei stiklinės kraštą.

Jeigu iki šiol Sibylle stebi su šypsena tokia, su kokia žiūrėtų į adorable nesąmones darantį šešiametį vaiką, tai tik išvydęs bilietą Tony apsiniaukia, o švelni šypsenėlė dingsta nuo jo lūpų. Parėmęs cigaretę į peleninę, jis suima ištiestą merginos bilietą ir kiek atidžiau nužvelgia skrydžio datą bei tikslą jusdamas, jog širdį kažkas nejučiom it užgniaužia. Staiga pasidaro labai nemalonu, užklumpa mintis, kad apskritai nereikėjo merginos šįvakar užkalbint ir bare pro ją praeit kaip pro sieną, gal tada nė nebūtų sužinojęs, jog Sibylle be atgalinio bilieto išlekia į kitą šalies pusę, juk kai nežinai tai ir širdies neskauda. Kad ir kaip būtų liūdna ir netgi pikta, Donovan prisiverčia kiek šyptelt, nors nežymaus lūpų kampučio kilstelėjimo šypsniu pavadinti net negalima. Paleidęs bilietą, tarp pirštų grąžina lengvai smilkstančią cigaretę ir sumurmėjęs "nuostabu" užsirūko, nebesakydamas nė žodžio, kol nebaigia rūkyti. Anksčiau buvo anksčiau, bet dabar supranta, kad nebegali prašyt mergiotę pasilikt - jos naudai žaidžia ne tik faktorius, kad vyras veda, bet ir tai, kad negali jos laikyt vietoj, kur ją kankina įvairiausi prisiminimai ir mirusio tėvo šėšėlis. Sumojęs, jog bent kelias paskutines valandas kartu su Sibylle gali praleist ne tuščiai, Donovan pakyla iš vietos ir ištiesia mergiotei ranką, - Einam, - trumpai prabyla ir žvelgdamas šviesiaplaukei į akis šiltai nusišypso. Kas buvo pražuvo, nebeturi nei noro, nei jėgų ant jos pykt nei dėl paskutinių įvykių, nei dėl jos žodžių šiandien.

Vyrui taip nutilus, mergina ilgai nesėdi lyg mietą prarijus. Liūdnos mintys išnyko taip pat greitai kaip ir atsirado. Išgėrusi vandens stiklinę, mergina pradeda šią dėliot iš vietos į vietą, susikoncentruoja tik į indą, turbūt taip ir būtų su ja pražaidus, jeigu ne vyro krustelėjimas. Pakėlusi ganėtinai smalsias, plačias akis į jį, nužvelgia jo ištiestą ir ranką, kurią paima, tačiau tik po akimirkos prisimerkia, kiek įtariai į jį pažiūri, lyg tik dabar suvokdama, kad, velnias, ką jis suka savo galvoje?
- O kur? - Pasidomi ji ganėtinai lėtai, tačiau galiausiai nesusilaiko, šypsena vis tiek išlenda, tik šią mergina mėgina suvaldyt prikasdama lūpą (srry už tokį ilgą post : | )

Sibylle be klausimų suėmus jo ranką, vyras nusijuokia dėl tokio jos patiklumo, aišku, neketina daryt nieko neprideramo, bet vistiek vaikiškas mergiotės smalsumas pasirodo mažų mažiausiai vertas šypsnio. Padėjęs jai pakilti ant kojų, permeta ranką per blondinės pečius ir į pagaliau sulauktą pasidomėjimą atsakęs tik mįslingu šyptelėjimu, lėtais žingsneliais išveda ją iš virtuvės, o tuoj ir iš buto, tiesa, prieš tai dar pagriebia minkštą, šiltą pledą ir nebaigtą gerti butelį baltos.