Share | 
 

 Namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Namas   2017-06-16, 02:56

Atgal į viršų Go down
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-22, 00:46

Tiesą pasakius dėl visko, kas įvyko turguje Nadine savęs nekaltino. Visiškai. Prašalaitis pats prašėsi problemų, duok Dieve gal nenukirs kokių pirštų. Visą kelią namo Nadine ir tarnaitės aptarinėjo dienos įvykius ir, nors dydysis balius buvo tik vakare, visos jos buvo pilnos emocijų, aišku, visos jos buvo šviesios, apart de la Roche, mat vis užsimerkus prieš akis atsirasdavo vyro ginklo ašmenys. Ta dalis nebuvo visiškai juokinga ir, nors mergina, yra mačius ne vieną ginklą ir laikius kardą savo rankose, būti kitoje pusėje nebuvo labai malonu, ypač kai prieš akis ganėtinai svarbus vakaras tėvams ir jo negalima sugadint. Tačiau nesąmonės lieka nesąmonėm kai merginos pasiekia dvarą ir Nadine nusuka prie tarnų įėjimo ir tyliai pasiekia savo kambarį. Visi rūmai greitai pasineria į šurmulį, visi tvarkosi, gėlioja dėles, ruošia salę, o Nadine ruošia save, mat eilinis popiežiaus pasiuntinys atvyksta į rūmus ir merginą tai baigia suėst, nes, po velnių, kodėl būtinai reikia kviest visus žmones ir daryt didžiausia puotą? išsimaudžiusi mergina iškenčia ilgiausias plaukų pinimo ir garbanojimo procedūras, pasigrąžina prieš veidrodį ir tada galiausiai įslysta į tamsiai žalią suknelę su ganėtinai atvira dekolte, nes jei pasiuntinys nori baliaus, gaus balių su infarktu - jei nuvarysi vieną į kapus, kiti juk nebevažiuos. Dar kartą apsižėjusi save veidrodyje, Nadine nusišypso. Po dar kelių pataisymu ir pašlifavimų, mergina užsideda smulkių smaragdų vėrinį ir pro langą pradeda stebėti judančius žmonių siluetus vidiniame kieme. Kiekviena namų šeimininkė, būsima ir esama, žino, kad reikia mokėti ir ŽINOTI kada geriausia yra ateiti ir pavergti visus svečius. Tarnams užvėrus vartus, mergina užsideda porą žiedelių ant pirštų, pasikšlaksto kaklą, krūtinę ir riešus levandų ir rožių vandeniu, o tada, pamojusi tarnaitėms sekti paskui, visiškai neskūbėdama patraukia per koridorius ir laiptus link menės. Liepusi palydovėms eiti pirma jos, mergina trumpam nusuka už koridoriaus kampo. Apsidairiusi ar niekas nemato, mergina įsmunka į vieną iš erdvesnių kambarėlių, kuriame laikomi dvaro patalai. Trumpas apsiakbinimas, lengvi pašnekesiai apie šiandieninį nuotykį su tėvo sargybos kapitonu, o tada tyli ir jauki pauzė prietemoje. Pasiridus Trimitams, ar kas ten groją pristatant svečius, nadine suspaudžia stipriau savo, jei galima taip sakyt, mylimojo ranką, perbraukia per jo trumpus plaukus ir žvilgsniu dar kartą peržvelgia jo kietų formų veidą. Pora akimirku ramybės prieš ilgą vakarą Nadine buvo kaip tik tai, kas padeda atgaut sielos ramybę. Trumpas bučinys, apsikabinimas ir vyras palieka Nadine vieną, išeina pirmas liepdamas jai išlaukt tinkamo momento, nes niekam negali kilti įtarimas apie jų santykius. Likusi viena tarp levandomis kvepiančių patalų, mergina apmasto savo mažą romanėlį, kuri išaugo, bent jau jos širdelėje, į kažką daugiau, tačiau nedrįsta pagalvoti apie jų ateitį. Pasitvarkiusi suknelę ir plaukus, mergina išeina iš sandėliuko ir vis dar neskubindama žingsnio eina plačiomis menėmis ir koridoriais, galvodama kurį iš ponų sūnų pašokdins patį pirmą. Eidama pakalbina porą tarnų ir sargybinių,su vienu pajuokauja apie per dažnus balius ir jų pliusus tarnams, o tada jau pradeda trauukt link pagrindinės menės, apsuptos karių ir sargybinių. Sustojusi prie pagrindinių durų, mergina palaukia, kol vienas iš tarnų ją pristatys, o atsidarius durims, įjungia plačią šypseną ir akimis permeta, kaip gaila, tokią pat publiką kaip ir visada. Gan atvira ir provokuojanti suknelė sugauna ne vieno dėmesį, tačiau jos žalio akys žaižaruoja ir nemato reikalo eiti gėdingai ir tyliai kaip peliai. atlikusi pasisveikinimus ir etc, mergina pasiimą iš vieno tarno taurę vyno ir susiradusi savo mamą persimeta keliais žodžiais, mat, svečių dar nematyti, visi nekantrauja, apart Nadine, kuri nesupranta kodėl reikai viso šito kičo ir žaidimo, kai pasiuntinys turbūt tik... .važiuoja pro šalį? Motina taip pat nieko nežino, tėvo nuo vidurdienio nematyti, bet... de la Roche duoda tėvui pusvalandį pasirodyt su savo slepiamu svečiu, kitaip Nadine duos užklausą orkestrui ir pradės šokdint visus iš eilės. Šiandien ji nori miegot kaip užmušta ir nejaust savo kojų, ir, Dievas mato, tą ji tikrai padarys.











































Atgal į viršų Go down
Vittorio Chavarria

got power, poison, pain and joy inside my dna

avatar

Posts :
81

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-22, 12:42

Namo, tiksliau tai ten, kur jis su visa savo svita apsistojęs, Chavarria grįžta net nekalbėdamas. Aplamai netuščiažodžiauja, tačiau dabar nepasako nė žodžio. Apmaudu ir pikta, kad viskas taip susiklosto, galiausiai nusprendžia, kad iki išvykimo vis vien susiras jo kely pasimaišiusią tarnaitę, drįsusią jam grasinti kartuvėmis, ir išmokys, kad su jokiu vyru taip kalbėti nedera, ir nors vienintelis nuspėjamas dalykas apie jį yra jo nenuspėjamumas, savo žodžio jis laikosi. Vis tik negalėdamas pamiršti, kad šįvakar jo laukia puota ir pagaliau turės progą susipažinti su savo būsimąją, net jei noru tą padaryti nedega, įniršį prieš pradėdamas ruoštis jis išlieja ant brangiausios netoliese esančio brotelio kekšės, po visko jai dosniai atlygindamas. Net jei iš Italijos atsivežtos merginos sugeba kažkiek makiažo gudrybėmis paslėpti ne itin estetiškai atrodančias žaizdas ir sumušimus ant veido ir Vittorio tampa bent jau reprezentatyvus, tai nelabai padeda su bendra savijauta, bent kol neišgeria kelių taurių vyno - už tai po to su skausmu pasidaro paprasčiau susigyventi. Su jaunosios tėvu jo paties prašymu buvo sutarta susitikti šiek tiek anksčiau, todėl susiruošęs jis sėdasi į itin punktualiai, kas pasirodo gan keista, atvykusią jam specialiai skirtą karietą ir po ne tokios jau ilgos kelionės, atsiranda prie de la Roche dvaro, kur jį pasitikę tarnai suveda su jau laukiančiu šeimininku, po to seka pusiau formalus pokalbis apie santuoką ir panašius reikalus, kuriame pirmą kartą nedalyvauja Vittorio tėvas, tačiau, iš esmės, dėl visko jau yra susitarta, todėl jo dalyvavimas nėra būtinas, tuolab, kad tėvas turi kitų reikalų Romoje ir apylinkėse. Paskutiniai keli parašai, galutinai uždedami signetai, iki paskutinio lašo pabaigiamos vyno taurės, po ko seka keli nevykę de la Roche juokeliai, į kuriuos atsakydamas Vittorio per sukąstus dantis išspaudžia šypseną, o jau tuomet jiedu kartu pajuda didžiosios menės link, tiesa, jaunosios tėvas rankoje nešasi Chavarrios herbu užantspauduotą ir ką tik naujai perrašytą susitarimą, kurį parodyti ketina, greičiausiai, savo damai, o gal dukrai, pačiam vaikinui tai nelabai aktualu, tiesą pasakius, visą šitą formalumą jis norėtų greičiau baigti, mat nėra didelis fanas iškilių balių, jį erzina nereikalinga pompastika ir šiaip, vienintelis geras dalykas apie puotas yra iki negalėjimo išsidabinusios merginos, visa kita neverta dėmesio. Dar nė nepasiekus pagrindinių durų, šios tarnų yra atveriamos vos jų akiratyje atsiranda šeimininko ir jo svečio vaizdas, šurmulys salėje girdimai sumažėja, vos čia pasirodo de la Roche, o visi galutinai nutyla, kuomet netrukus paskui jį žengia Chavarria. Pasidabinęs tradiciniais aukso šarvais su ant krūtinės įspaustu popiežiaus herbu, kurie ir taip tvirtam vyro kūnui suteikia papildomos apimties, šviesia prie antpečių pritvirtinta skraiste šluodamas žemę jis per salę žvangėdamas eina su sunkiai apibūdinti įmanoma arogancija, visų prancūzų žvilgsniai neabejotinai susminga į Vittorio, tik tam jis pasirodo esąs abejingas, kadangi pačio akys sutelktos į prie pagrindinio stalo sėdinčiuosius, svarstant, ar tarp jų sėdi jo nuotaka.

(dėl tų šarvų tai įsivaizduok jaime iš pirmų sezų xD)

➴ ➴ ➴ ➴ ➴

Atgal į viršų Go down
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-22, 15:20

Lengvus pokalbius prie stalo, kurie trunka nemandagų laiko tarpą, pertraukia atsidariusios pagrindinės menės durys. Nadine iš karto pastebi tėvą su kažkokia palyda, turbūt senu nukriošusiu popiežiaus kardinolu, todėl dar greitai persimeta paskutinėm frazėm su motina ir nusuka žvilgsnį į ateinančius žmones. Tiesa akys greitai pagauna ryte matytus bruožus ir stotą, ta pati eisena, tos pačios manieros, lemme guess, you must be the Italian? Iš karto pajaučia, kaip jos viduje susiraito gyvatė ir atsiranda nerimas, jog kažkas ne taip, čia ne tokio tipo pasiuntinys, bet čia ne esmė, esmė ta, kad ryte krėsti triukai privirs jai košėsdaugiau, negu ji galės išsrėbti. Pasisukusi į savo patarnaujančią tarnaitę, kuri ryte taip pat liudijo visą veiksmą, Nadine susišaudo su ja žvilgsniais ir šioji kaip mat dingsta prie tarnų įėjimo. Vėl grąžinusi pilną dėmesį į jau visia priartėjusius žmones, mergina nejučiom iš taurės išgeria gera gurkšnį vyno, o iš veido greit išmeta sumišimą ir norą dingti iš salės. O Dieve, kodėl? - mintyse rėkia Nadine, tačiau į vyrą, kuris atsiranda prie stalo kartu su jos tėvu, net nepažvelgia, mat geriausias planas yra ignoravimas, ir kiek kilstelėjusi smakrą, pažvelgia į savo tėvą, kuris paprašo visų tylos. Padavęs kažkokį suktinuką motinai, kurį jį pradeda skaityt tik kai tėvas prabyla, Nadine akimirkai nurimsta. Kol kas nieko naudingo, apart prašalaičio vardo, neišgirsta, tačiau tačiau tačiau ta akimirka kai tėvas pradeda sukt per aplinkui priverčia ją... suspaust vyno taurę. Kalba pasisuka apie sąjungas ir ryšius, o su kiekvienu žodžiu merginos gerklėj pradeda didėti gumulas, o krūtinė virpėti. Pažvelgusi į motiną, ji jau žino, ką jos tėvas sakys, todėl švelniai iš jos rankų paima nutartį, kurią akimis permeta kaip žaibas gal tris kartus. Žinodamas, kad Nadine viešai scenos nekels, tėvas prie visų perskaito merginos nuosprendį, tiksliau, paskelbia džiūgią naujieną, kad Nadine laukia naujas gyvvenimo lapas su nauju vyrų, kuriam šiandien grąsino kartuvėmis. Tėvui pasisukus į savo žmoną ir dukrą, šis kiek nustemba, mat sulaukia skirtingų "vibes" - žmona negali patraukt akių nuo Vittorio ir atrodo lyg pamačius vaiduoklį, o dukra iš padilbių žvelgia į tėvą kaip į tautos išdaviką, o rankose laiko nutartį taip, jog net ir aklas glai matyti, jog šioi pradeda plyšti per pus. Scenos niekam nereikia, todėl tėvas gražiai paima iš besišiaušiančios jaunosios nuotakos nutartį ir įsitaiso šalia savo žmonos, duodamas mostą svečiui taisytis į laisvą vietą šalia jaunėlės.
TAČIAU NADINE net nesiruošia taikstytis su tokiais dalykais ir visu kūnų pasisuka į tėvą, toks jausmas, kad dar truputis, ir iš jos pradės lakstyti žaibai. Principai, štai kas dabar verda pas Nadine viduje. Ne tik, kad surado jai vyrą, kurio visiškai nepažįsta, bet šis dar ir italas, kuris neturi nei orumo, nei moralės, nei, aplamai, moką elgtis viešumoje. Galų gale, viską paskelbė viešai, taip užkirsdamas kelią Nadine papreištarauti, bet, Dievuliau, kas visų jų laukia, kai nebeliks svečių. Visiems pradėjus puotauti, Nadine nepaliečia savo lėkštės, o toliau pasisukusi žiūri į savo tėvą, kuris elgiasi lyg niekur nieko. Suėmusi savo vyno taurę taip, jog net jos krumpliai pabąla, mergina išgeria dar vieną gurkšnį. Tėvui sėkmingai ją ignorujant, mergina pažvelgia į savo motiną, kuri ganėtinai tyliai jai pasako, jog viską išsiaiškins po baliaus, viskas bus gerai ir, galiausiai, pakyla nuo stalo ir atsiprašiusi, palieką menę, mat negerai jaučiasi. Velnias žino ką tas Italas padarė jos tėvam, mat tėvas seilėjasi ir vis savo svečiui giria Vittorio, o motina atrodo kaip stabo ištikta. Tyliai atsidususi ji sukrenta į savo kėdę, vis dar nesiteikdama pažvelgt į Chavarrią, nes viskas, kas įvyko ryte ir kas įvyko dabar maišosi jos viduje ir ji nebesupranta, ar ji jaučia vien pyktį dviems vyrams iš jos abijeų šonų, ar šiame pyktyje yra įsimaišęs krislas gėdos, mat, pripažinkim, turguje pasirodė pilnu charakteriu, o jos luomo damai taip elgtis visiškai nepridera.Dėkui Dievui, kad šalia greit atsiranda jos tarnaitė su vyno ąsočiu. Papildyta taurė Nadine palengvina sielą, nes ji nieko nebenori, tiesiog sėdėti tamsiam kambary ir verkti, tačiau lengvu mostu sustabdo savo tarnaitę nuo Vittorio taurės papildymo, nes, na jau ne, jos tarnaitė, jos ir vynas. Akimirką ji pastebi ir tėvo sargybos kapitoną, kuris kaip greitai pasirodęs, taip greitai ir dingsta. Šis vakaras prakeiktas, tuo Nadine neabejoja, tad išgeria dar vieną gurkšnį vyno, kuris pradeda maloniai šildyti kojas, o tada mintyse regzti planą, kaip viską apversti ir sutvarkyti, nes... visa rutina ir jos gyvenimas iki šio momento buvo nuostabus.
Atgal į viršų Go down
Vittorio Chavarria

got power, poison, pain and joy inside my dna

avatar

Posts :
81

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-24, 14:22

Aštriu žvilgsniu vertindamas prie pagrindinio stalo salės gale sėdinčiuosius, griežta, nors jam ganėtinai įprasta veido išraiška iš dalies slėpdamas tai, kad nuo pat vakar popietės iki dabar nė akimirkos nebuvo visiškai blaivas, prie ko prisideda ir kelios akimirkos atgal su būsimuoju uošviu išlenktos taurės vyno, Vittorio žengia per salę paskui dvaro šeimininką, o kuo labiau jiedu artėja prie stalo, tuo labiau dvariškiai ir kiti svečiai pradeda šnabždėtis, akivaizdu, kad Chavarria pavergia visų dėmesį, tame tarpe ir už stalo įsitaisiusios, kaip spėja, de la Roche damos, kurios reakcija į jį, nesuprantama kodėl būtent tokia keista, jį palieka kiek nepatogioje būsenoje, vis tik pačio vaikino dėmesį netrukus pavogia jau kažkur lyg ir matyti, lyg ir pažįstami tamsiaplaukės merginos bruožai. Staiga prisimena šią jau matęs ryte, joks makiažas ir jokie apdarai neprivers jo pamiršti jos veido, tačiau tuo pačiu suglumsta, nes pala, taigi kaip čia prasčiokė tarnaitė gali sėdėti už pagrindiniojo stalo kartu su šeimininkais? Lengvai pasimetęs Chavarria stebi pastarąją veikėją tarytum ieškodamas paaiškinimo, vis tik vos de la Roche pradeda kalbėti ir kreiptis į visus svečius, italas netrunka suprasti, kur čia šuo pakastas. Kiek suglumęs žvilgsnis vėl tampa gan šaltu, o jo veide vėl įsivyrauja ta pati, nieko per daug nesakanti griežtoka išraiška. Ir taip nelabai trokštų vedybų dabar jam nesinori dar labiau, negali patikėti, kad tėvas jį sužiedavo su tokia laukine mergiščia ir už tai jam pikta, nes jaučiasi apgautas, tačiau to parodyti negali, o ir viską nutraukti dabar jau kiek per vėlu, bet nepaisant to, kad šalimais kalbančio vyriškio stovėdamas suspaustais kumščiais jis svarsto, ką parašys tėvui vos šiandien gaus progą su plunksna prisėsti prie popieriaus lapo, nežymiai kilsteli lūpų kampučius, kai de la Roche, paskelbęs kažką apie sąjungą, pasisuka į Vittorio. Galbūt ryte nepasirodė itin galantiškas ar taktiškas, tačiau esant reikalui sugeba valdytis ir reaguoti kaip pridera. Trumpą akimirką klausęsis kalbos, kuri, rodos, neturi pabaigos, jis, žvilgsniu apmetęs ganėtinai džiaugsmingai nusiteikusius svečius, nukreipia akis į damas už stalo, kur reakcijos yra skirtingos ir džiaugsmo nerasi nė lašo. Rankoje spaudžiama taurė vyno taip stipriai, kad net bąla krumpliai, beveik per pusę iš įtampos plyštanti sutartis ir kiti Nadine povyzoje ir apskritai elgesyje atsispindintys požymiai rodo, kad visa tai jai nepatinka lygiai taip pat kaip ir vaikinui. Ką gi, kad ir kaip būtų, šį momentą jis nieko pakeisti negali, o omeny turint tėvo įnorius ir tai, kaip be perstojo jį de la Roche giria prieš svečius, tai Vittorio tą, tai Vittorio aną, nepanašu, kad kažkas ir bus keičiama. Pakviestas įsitaisyti prie savo nuotakos, vaikinas būtent tai ir padaro. - Pas jus priimta, kad tarnaitė puotautų kartu su aukštuomene? - tarytum nustebintas Chavarria tyliu tonu pasidomi prisėdęs šalia Nadine, patraukdamas šią per dantį. Nėra tikras, kokiu tikslu persirengusi prasčiokės rūbais ji slankioja po turgus, bet tai jo nelabai ir domina, vis tiek prancūzų protu nesuprasi, tačiau spėja, kad jeigu jos tėvas apie tokius merginos fokusus žinotų, nebūtų itin laimingas. Bet ką čia. Šeimos reikalai yra šeimos reikalas ir negi jis į tai kišis? Na ne... kol kas. Visiems pradėjus puotauti ir būsimam uošviui skeliant tai vieną, tai kitą tostą už Chavarria, už vedybas, už taip lauktą prancūzijos ir Italijos sąjungą ir už kitokius absurdiškus pretekstus, jam nelieka nieko kito kaip tik po truputį gurkšnoti vyną ir mintyse pamažu dėlioti laiškelį tėveliui, dievaži, už šitai jam tikrai neatleis, nes, kad ir kaip gerai suvoktų visą dabartinę situaciją ir įvairiausias politines peripetijas, negali patikėti, jog buvo išduotas ir suvestas su pirma pasitaikiusia, savęs valdyti negebančia mergiščia. Žvilgsniu pasekęs neužilgo salę palikusią merginos motiną, tuoj jis akis nukreipia į priėjusią tarnaitę, ketinusią papildyti jo taurę vynu, kai mieloji jo sužadėtine tarnaitei neleidžia to padaryti. Kilstelėjęs antakį, jis žvelgia į šalia sėdinčiąją. - Brangioji, - kreipiasi į ją ironiškai, matydamas, kad niekas kitas daugiau jos neerzina taip, kaip mintis apie tuoktuves ir dar su Chavarria, - gal galima šiek tiek vyno? - pasidomi ir su pustušte taure atsilošęs aukštoje kėdeje, išriečia antakį merginą perliejęs gan šaltu žvilgsniu, - o tau jau turbūt vyno pakaks, - sumurmėdamas priduria ir prie lūpų kilsteli savąją taurę, iš kurios gurkšteli. Iš esmės jam nerūpi vaikiški jos išsidirbinėjimai ir siekiai parodyti, kas čia yra šeimininkė, bet kokiu atveju ji greit keliaus su juo namo, o jau Vittorio namuose jo ir taisyklės, tai leidžia jai čia dar rodyti savo nagučius. Ilgai tamsiaplaukės nestebėjęs, nusuka akis į svečius, tiksliau tai viešnias. Be pastangų sugauna tai vienos, tai kitos merginos žvilgsnį, na, bent jau kažkuo tai vėliau jis galės prasiskaidrinti nuotaikėlę, nes žmona kol kas kelia tik galvos skausmą ir verčia norėti nusigerti.

➴ ➴ ➴ ➴ ➴

Atgal į viršų Go down
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-24, 22:53

Rodos vynas kaip ir daro savo, viskas aplinkui kiek aptyla, kūnas lengvai įšyla, kojos ir galva apsunksta, tačiau po kurio laiko prabilus jos būsimam vyrui, kūnas pasišiaušia ir mergina staigiai pasisuka į jį lyg nukresta elektros, perliedama šaltu žvilgsniu, - Aš tau ne brangioji, ne mieloji ir ne jokia kita -oji, o Nadine Vivianne Beaumont - de la Roche. Jei sunku atsiminti bent jau pirmą vardą, patarčiau užsirašyti, kad sutaupytum abiems laiko, - vypteli ji visiškai nekontroliuodama savo tono, ko pasekoje arčiau sėdintys svečiai kiek nutylą, tarp jų ir Nadine tėvas, kuris tyliai, tačiau perspėjamai sušnabžda jos vardą, - Suknistas bevardis, - sumurma ji pakeldama vyno taurę prie lūpų, nes gi Chavarria, apart no neimo, yra niekas, tiesiog eilinis lindikas į šikną kažkam, kas turi realesnę galią. Tolimesnį vakarą Nadine nepajuda iš savo vietos, mat nuotaika šokiams ir pramogoms subliuška kaip oro balionas, pradurtas adata. Aišku, tarpais kojos pačios po stalu delioja žingsnelius, tačiau susigaudžiusi, kad dabar ji pyksta, Nadine pažvelgia į tėvą ir įremia į jį aštrų žvilgsnį, vieninteli savo ginklą dabartinėje kovoje. Į jaunikį daugiau nekreipdama dėmesio ir net nežvelgdama į jo pusę, mergina sulaukia akimirkos, kada pakylą pirmieji svečiai, o paskui juos sujuda ir kiti žmonės. Tiesa, kai tėvas pasiūlo jai palydėti naująjį išrinktąjį link jo karietos, mergina sutinka, bet tik pasiekusi pagrindinį holą, be jokio žodžio nusuka link laiptų, o tėvo liepimai grįžti tuoj pat kaip atsaką gauną tik įnirtingus batelių kaukšėjimus į laiptų pakopas.
Tiesa mergina dar neskuba eiti miegoti, o nusprendžia nueiti iki savo mamos, kurią, nors ši ir atrodo prastokai, tuoj pat užpuola klausimais: kodėl? kodėl ji nieko nežinojo? kodėl ji turėjo raudonuoti prieš kitus žmones? kodėlją aplamai taip pažemino? Ji daiktas? Ar ji tėvui tik kumelė, kurią parduoda aukščiausiam statytojui? kur žadėta galimybė rinktis jaunikį pačiai? kodėl ją parduoda kaip kokį nereikalingą daiktą? ar tai yra tėvų meilė? Vienu žodžiu, klausimai motinos nenuteikia dar geriau, šioji pradeda įsiutusią dukrą raminti, neva jo tėvas labai geras žmogus, jos niekas neparduoda, juk raštiški susitarimai visada reikalingi tam, kad abi pusės vydkytų savo pasižadėjimus, be to, na ir kas, kad tėvas viską darė paslapčia, jis linki jai gero, juk ne viena draugė susituokė su tėvų išrinktu jaunikiu, o kur dar faktas, kad gyvensit Romoj, popiežiaus pašonėj? Tik... Nadine nė vienas žodis neveikė, o dar labiau įgryso mamos kartojamos frazės, kad jo tėvas ja pasirūpins, nepalisk bėdoje ir Vittorio pasuks reikiama linksme, ko pasekoje mergina net suriko. Dievas yra neteisingas gražiems žmonėms.
Tik prasidėjus ašarų pakalnei ir merginos aiškinimams, jog ji buvo auginta tik tam, kad būtų kojų kilimėlis tiek savo šeimai, tiek būsimam vyrui, į kambarį įeina jos tėvas, kuris merginai negaili žodžių tiek už jos elgesį ir remarkas prie garbingo vyro, tiek dėl dabartinio elgesio: mergai devyniolika metų, motina ant sprando užsileido, jau tiks į senmergių vienuolyną, tegul tik ploja katučiu, kad atsirado kažkas, kas ją paims į žmonas, galų gale kiek galimybių ir kiek pinigų, kiek žemių, neturės ji juodos dienos, ypač kai būsimas vyras tokioj pozicijoj... Vienu žodžiu abu tėvai ją ir gražiai ir piktai ramino, bet Nadine neklausė, dievagojosi, kad arba mirs arba pabėgs negu bus parduota kaip pigi vergė, o tada tėvas, kaip perkūnas iš giedro dangaus pareiškė, kad tegul jau bėga dabar, nes rytoj ji išvykstanti į būsima gimtinę.
Nadine buvo visiškai nugalėta tėvo ir įskaudinta jų abiejų, bet labiausiai tai motinos, kuri nežinia kodėl dievagojosi kad Chavarria bus tobulas ir po kiek laiko ji supras, kad elgiasi paikai ir tėvui turėtų būti dėkinga. Dėkinga? Nadine? TAI JIE TURI BŪT JAI DĖKINGI KAD MERGINA JO NEPUOLĖ DAUŽYT SU TAURE.
Grįžusi į savo kambarį,mergina raudojo balsu, keikė ir tėvus, ir būsimą vyrą ir patį Dievą, nes taip negalima. Kodėl ji turi taip greitai palikti namus? kodėl? To ji tikrai nenusipelnė... Tokiomis mintimis lydima, mergina tik paryčiais sudėjo bluostą, tačiau po poros valandų į kambarį įėjo motina ir, pakėlusi vis dar ištinusią dukrą, pradėjo nurodinėti tarnams nuo ko pradėti. Nadine pareiškus, kad eina jie peklon, niekur ji nevažiuos, motina nesusilaiko ir skelia mergina antausį pareikšdama, kad jei ji nori išlaikyti savo titulą, padėtį ir, galų gale, neprarasti savo paveldėtų valdų, ji kelsis ir elgtis kaip pridera. Nežinia ar dėl antausio ar dėl grasinimu jos grafyste, Nadine pasijaučia išduota ir nugalėta. Pakilusi iš lovos ji neįprastai tyliai susiruošia ateinančiai dienai: įsisukusi į šlveios auksinės spalvos suknelę ir susikėlusi plaukus į viršų, mergina nusileidžia žemyn ir visiškai viena nueina į virtuvę, kur pasiėmusi duonos kriaukšlę su džemu, patraukai link vienos iš menių, kur žino rasianti Jį.
Pokalbis ganėtinai trumpas, bet Nadine nuraminą kaip nežinia kas, mat sargybos kapitonas pareiškia, jog ją lydės iki naujų jos namų ir liks, savu noru, kaip asmeninis jos sargybinis. Tėvas dėl to sutiko, tad merginos veide pirmą kartą per visą dieną atsiranda nuoširdi šypsena ir dėkingumas. Su juo ji ištvers. Su juo ji ir išlauks, kada jos būsimasis vyras nusidaigos per muštynes bordelyje... Nenorėdama būti užklupta, mergina greitai vyrui perduoda savo nosinaitę (awwwww), ir patraukia link namų sodo.
Oras gan vėsus, toks jausmas, kad tuoj tuoj ir pradės lyti. Stebėdama kaip tarnai jau gabena tamsias juodmedžio skrynias su visais jos rūbais, papuošalais, knygomis bei kitais daiktais, į vežimus, mergina net nuoširdžiai nustemba, kaip greitai jos tėvai ją iškrausto. Įdomu čia tam, kad būtų mažesni širdies sopūliai dėl per ilgo laukimo, ar tam, kad nebūtų galimybės Nadine visko sabotažuoti? Pradėdama valgyti pūrią baltą duoną su aviečiu džemu, Nadine atsidūsta, o akys seka tarnus. Nieko gero iš to nebus, tik tiek.
Atgal į viršų Go down
Vittorio Chavarria

got power, poison, pain and joy inside my dna

avatar

Posts :
81

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-26, 01:30

Merginos išsišokimas jam sukelia šypseną, bet tas šypsnis pasirodo pripildytas beviltiškumo, mat situacija jam nėra nei labai smagi, nei juokinga, dievaži, buvo apgautas, o vietoje tikros damos jam į žmonas yra siūloma neišauklėta, išlepinta ir dar storais žandais merga, kurią, iš jos atėmus prabangius apdarus, galėtų sumaišyti su kaimiete, nors ir tos turi daugiau manierų nei ši. Vittorio jau ir taip nemėgsta didelių pokylių, bet susidariusi situacija jam dar labiau sugadina nuotaiką, o net ir sėdėdamas šalimais būsimosios žmonos, į šią daugiau nei pasuka akis, nei ištaria žodį. Jei ne nesibaigiantys tostai, kurių metu lūpas suvilgo skonį praradusiu vynu, kuriuo jam vis vien galiausiai yra papildoma taurė, būtų sunkiai ištempęs iki nakties galo, jau ir taip ieško pretekstų išeiti, bet pirmas nuo svetimo stalo kilti negali, todėl net akyse prašviesėja, kai kažkuriuo momentu salę palieka pirmieji svečiai ir iš esmės tai sukelia domino efektą. Nežymų, bet vis vien. Šiek tiek palaukęs, mat taip iškart dingti nėra mandagu, Chavarria nusprendžia iš čia dingti, prieš tai, kas be ko, padėkoja šeimininkui už puotą, už priėmimą ir už absoliučiai nuostabią dukrą, kurią jis pasiunčia vaikiną palydėti iki karietos, tiesa, kai ši palikus salę iškart prapuola, už tai lieka beveik dėkingas, be to, princesę pašonėje jam greitai pakeičia viena iš viešnių, su kuria didžiąją dalį vakaro jis susižvalgydavo.
Vakaras Vittorio, skirtingai nei jo išrinktąjai, praeina be ašarų ir be isterijų, dar daugiau, išsirinkta kompanionė padeda suprasti, kad ne viskas taip prastai yra, kaip atrodo, todėl nors ir grįžęs namo jis vis tik sėda rašyti tėtušiui laišką, šio turinys drastiškai skiriasi nuo to, ką jis planavo dar būdamas salėje - praneša, kad viskas praėjo sklandžiai ir kad jis su savo nuotaka judėsiantis link Romos visai netrukus. Vaikinas viską racionaliai apsvarsto. Žmona juk ne visam gyvenimui, o jos žemės - jam iki mirties. Juk jo tėvas vedė ne vieną ir ne du kartus, aišku, dar iki dabar sklando kalbos, kad Chavarrios žmonos anapilin perėjo su brangiausiojo vyro pagalba, tame tarpe ir Vittorio motina, bet to pasekoje jam priklauso solidūs gabalai žemės apie Italiją ir Prancūziją bei garbus titulas, reziume, vaikino tikslas iš esmės yra palikuoniai, o vieną žmoną greitai gali pakeisti kita žmona ar, galų gale, meilužė, taigi... viskas nėra taip blogai, kaip iš pradžių pasirodo.
Naktį Chavarria praktiškai nė nesudeda bluosto, to daryti paprasčiausiai nėra kada. Čionais neatsivežė daug daiktų, vis tik nepaisant to, reikia sustyguoti visą svitą ir visas moteris, kurios krapštytis mėgsta ilgai kaip beždžionės, išvykti numatyta anksti ryte, kad kelionė būtų lengvesnė ir iki sutemstant būtų galima įveikti kuo didesnį atstumą, be to, reikia užsukti į dvarą pasiimti viso šito parado kaltininkę, o tai irgi užtruks. Taigi miegojęs apie ketvirtį valandos iš aštuonių, ir tai tik todėl, kad momentu smegenys visai atsijungia ir nuovargis bei kūno skausmai dar iš rytinės mankštelės su sargyba paima viršų, Vittorio su visa visa savo kompanija, kurią viso labo sudaro kelios žirgų traukiamos karietos ir dar keli raiteliai, pajuda į de la Roche rezidenciją. Nesuprasi ar jau rytas, ar dar vakaras, vis tik vidurvasario dangus, nors ir apsiniaukęs, pašviesėja iki kol yra sutvarkomi visi reikalai ir jo būsimosios brangiosios mielosios žmonelės manta yra pradedama tempti į karietas. Liežuvis nesiriša, sunku nulaikyti žvilgsnį ir save patį vienoje vietoje, plius veidas po visko atrodo kiek ištinęs ir vietomis pakeitęs spalvą, todėl kai persimesdamas jau paskutiniais žodžiais su vyriausuoju de la Roche jis pastebi į sodą išlindusią Nadine, Vittorio pasinaudoja šia galimybe ir pats sukuria prielaidas sau dingti nuo plepio. Neskubėdamas jis pasiekia merginą, - Tiek tikrai neužteks, kad ištemptum kelionę, - trumpą sekundėlę delsęs prabilti, pastebi, omenyje turėdamas jos rankose laikomą bulką. Žvilgsniu perbėgęs tamsiaplaukės veidu, kilsteli smakrą nukreipdamas akis į tarnų vorą, iš dalies tai nenorėdamas per daug demonstruot jai patinusio savo veido. - Tu įsitikinus, kad viso to tau reikės? - sumurma stebėdamas nešamas sunkias skrynias su merginos manta, jau dabar gali pasakyti, kad pusė viso to šlamšto jai bus nereikalinga ir arkliai yra varginami dėl nieko, visada taip būna, bet pastebėjimų neišsako, net jo balso tone nesigirdi priekaištavimų ir prieštaravimų, tuolab, jog panašu, kad kraustymasis eina į pabaigą. O judėti jau reikėtų, mat lauke po truputėlį kyla vėjas ir panašu, kad greit bus lietaus.

➴ ➴ ➴ ➴ ➴

Atgal į viršų Go down
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-26, 10:46

Pala pala, nereikia kurtis planų, mat nadine dar sveika kaip jautis, o ir motina nėra durna, kad žemes po merginos mirties atiduotų Vittorio ant auksinės lėkštutės. Be to, jei Chavarria galvoja, kad mergina bus rami kaip jo buvusios tėvo damutės, tai labai klysta, mat ne be reikalo Nadine tiek metų sėdėjo be vyro ir net nekūrė planų tokių turėti, nes de la Roche galva sugalvoja gausybę būdų kai pabaidyti būsimus vyrus kaip žuvis, tačiau... tokie dalykai neturėtu būti aktualūs dabar, ypač kai jie ėnra iki galo susituokę. Apatiškai stebėdama judančius tarnus, mergina prikanda lūpą, mintyse kažkur skrajoja, galvoja ir nieko realaus ar suprantamo nesugalvoja, tačiau išgirdusi kažkieno balsą visai šalia suklūsta ir pakelia akis į priėjusį Chavarria. Pamačiusi vyro veidą, mergina vėl nukreipia žvilgsnį į tarnus ir be garso atsidūsta, Dieve, negi jie negali vienas kitam nesirodyt iki vestuvių? - Nebūtų blogai, jei neištempčiau, - tyliai atsako mergina, o tada pabaigia valgyti savo pasiimta maistą ir kiek atsitiesusi, pasisuka į Vittorio kūnų, uždeda koją ant kojos ir įremia maslų, gan skeptiškai analizuojantį žvilgsnį ir pradeda kiek įdėmiau tyrinėti vyrą. Jam vėl prabilus, mergina gūžteli pečiais ir kiek palenkia galvą į šoną, - Ar tikrai manai kad aš pati ėmiausi pakavimosi? - po trumpos pauzės prabyla mergina kiek kiečiau sučiaupdama lūpas, - Būtų mano valia, aš likčiau čia iki 'vestuvių', - priduria ji, o tada pakylą nuo suoliuko ir pasivalo sijono klostes, mat stebėt nusilėbavusį ir patinusį jo veidą darosi koktu ir net nebejauku.Pasitaisiusi kelias netvarkingas sruogeles, mergina suneria rankų pirštus, mat tarnai pradeda nešti jau paskutinius daiktus, ir pasisuka į Vittorio, - Tikiuosi, jog turi atsarginį santuokos variantą, nes, tiesą pasakius, su manimi nebus lengvą ir aš nesiruošiu tau daryti kažkokiu nuolaidų ir dėl tėvo interesų elgtis pagal reikalavimus ir bobiškas taisykles, - Prabyla mergina, tačiau tai nenuskamba kaip grasinimas, o greičiau patarimas į ateitį, mat Nadine yra užtikrinta, jog vyras jos neapsikęs vien dėl jos natūros ir spontaniško elgesio, kuris niekada nėra toks, kokio tikimasi iš moters. Be to, nebus nieko maloniau kaip sugriaut tėvo planelius ;) Aišku, iš dalies de la Roche taip pat tikisi, jog vyras labai greitai, tyliai grąžins ją atgal į Prancūziją, tad planuose nėra net minties apie skrynių iškrovimą, mat kam pakuotis du kartus?
Atgal į viršų Go down
Vittorio Chavarria

got power, poison, pain and joy inside my dna

avatar

Posts :
81

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-06-30, 17:14

Planai nunuodyti nuotaką ir iš to pasipelnyti yra absoliučiai šventvagiški ir todėl, būdamas tikru pavyzdingu krikščioniu ir popiežiaus remėju, Chavarria apie tai net negalvoja, tai tėra... pamąstymai, vargu, ar kada virsiantys realybe, mat jis ne kvailas ir ne veltui veda kariuomenę, kas reikalauja visad aštraus ir greito proto, strategijos išmanymo, ir jis nedarys nieko, kas jam pačiam nenaudinga. Nepaisant anadien nutikusio incidento ir jo išsišokimo, jaunojo Chavarrios pasiekimai, atsižvelgiant į jo amžių, yra ganėtinai įspūdingi ir namuose Vittorio vardą žino praktiškai kiekvienas, o apskritai istorijoje jį, neskaitant visų pačių pačių žymiausių ir labiausiai pasižymėjusių karvedžių, lenkia tik jo paties tėvas, tokių metų turėjęs ne tik galybę titulų, žemių, žmonų ir įpėdinių, bet ir sunkiai suskaičiuoti galimą kiekį pergalių įvairiuose mūšiuose ir lokalinėse kovose. Remiantis visais pasiekimais ir užantyje turimomis pergalėmis, kurių kiekvieną įamžina įvairūs rašalo piešiniai ant jo kūno, Vittorio norėtų tikėti, kad jam bus vieni juokai sutramdyti moterį, net ir tokią, kuri skelbias esą nesutramdoma. Pastarajai užsiminus apie deathwish visos susiklosčiusios situacijos kontekste, jis tik nebyliai pavarto akis nė nenusukęs žvilgsnio nuo kieme judančių tarnų. Galus ji galėjo atiduoti dar iki jųdviejų susitikimo, bet dabar trauktis nėra kur ir jeigu jau mergiščią pakirs liga, tai pageidautina, kad ji bent dagyventų iki santuokos. Paskui jau kaip dievas duos. Tamsiaplaukei netrukus toliau kalbant, į šią jis daug dėmesio nekreipia ir apskritai į ją pažvelgia tik jai nutilus, - Kaip manai, gal būtent todėl tave tėvai su entuziazmu iš čia iškrausto? - išriečia antakį romiai prabildamas lyg ant žaizdos druską piltų nespecialiai. Merginos perspėjimai ar patarimai jam pernelyg neimponuoja, nes deja deja ji matyt dar nesupranta, kad jos išsišokinėjimai nebus toleruojami ir kad su ja nebus elgiamasi kaip su vaiku, nebus jai nuolaidžiaujama ir panašiai, - Tavo tėvas vakar puotoje tiesiog švytėjo iš džiaugsmo, - žvelgdamas į ja priduria. Derybose dėl santuokos asmeniškai nedalyvavo, bet iš tėvo pasakojimų suprato, kad de la Roche šeimos galva savo dukros ranką atiduoti skubėjo ir buvo itin laimingas tai darant, galvojo, jog jis tiesiog norėjo merginai gero, tačiau dabar Vittorio mato, kad ja, be kita ko, buvo norėta nusikratyti. Savanoriškai tokios naštos Chavarria neapsiimtų, bet juk prieš vėją nepapūsi, teisingai? - Beje, kaip tavo motina? - po trumpos pauzės pasiteirauja prisimindamas ledi būklę puotos metu, iki pat dabar ne visai galėdamas suprasti, kas ją taip šokiravo, visgi dar prieš nugirsdamas atsakymą jis išgirsta trankiai sugriaudint griaustinį. Trumpą akimirką Chavarria žvelgia į merginos daiktais nukrautas karietas, panašu, kad viskas jau kaip ir vietose bei visa palyda jau pasiruošusi keliauti, tuomet grąžina akis ties jaunąja, - ką gi, - atsidūsta bei ranka mosteli karietų link tarytum parodydamas merginai kelią, - pro patria, - sumurma beveik su pašaipa ją paraginant - jos pačios tėvas taip gražiai vakar kalbėjo apie senai lauktą sąjungą tarp Prancūzijos ir Italijos, taip kad už tėvynę, Nadine, už tėvynę ir jos gerovę.

➴ ➴ ➴ ➴ ➴

Atgal į viršų Go down
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-07-01, 22:59

- Abejoju, - Ramiai atsako Nadine, nors norisi, oi kaip niežti delną skelt vyrui į veidą, mat mergina ir jos tėvai, kad ir kaip pyktusi, vis tiek yra šeima ir kenčia vienas kito pričiūdus, nes tokie jau yra, - Jei būtų norėję, jau seniai būtų ištekinę, nes piršlių eilės būtą nemažos, - kiek tyliau priduria ji su girdimu kartėliu, mat nebegalės erzinti jaunikių ir jaunų bernų dėl pramogos, be to, kuriai moteriai nepatinka būt tokio dėmesio centre? Nesvarbu, kad visi jos rnakos nori dėl kraičio ir žemių gabalo, tačiau ir pati Nadine, kai nori, moka pabūt meili ir buka, lyg mažas paukštelis, o tokios moters paglobot kas nenorėtų? Užkišusi tamsių plaukų sruogą už ausies, mergina kiek įdėmiau nužvelgia vyro veidą. Na kodėl gražūs patinai kartais, nors kartais negali būti nebyliais? Kiek problemų nebeliktų ir taip suverstame pasaulyje? - Mano tėvas gali būti laimingas dėl daugelio priežasčių, o vakar buvo tiesiog tobula terpė jam mirti iš laimės: mama neribojo vyno taurių, nieko blogo neatsitiko ir, svarbiausia, giminėj atsiras naujas vyras, kuris dar negirdėjo apie jo nuotykius, intrigas ir, svarbiausia, ligas, - kiek kilstelėjusi antakius attkerta mergina, ties paskutiniais žodžiais kiek valiukiškai šyptelėdama, nes dar nė vienas neišgyveno jos tėvo šnekų. Tiesą pasakius, de la Roche niekad nesuprato kaip tokia mergina kaip jos motina galėjo susidėti su tokiu tipu kaip jos tėvas, tačiau kad ir kiek kamantinėjo gaudavo tik atodūsius ir istorijų istorijas. Bet kas buvo tas buvo, čia senas lapas, o Nadine prieš akis dar didelis ir ilgas kliūčių ruožas, kurį, viliasi ji, sugebės susitrumpint iki sprinto. Vittorio pasidomėjus apie jos motiną, mergina gūžteli pečiais ir pasisuka į karietas, mat dar turės porą progų žvelgti į Chavarria, - Sprendžiant iš to kaip varinėjo tarnus - kaip agurkėlis, - kiek sarkastiškai lepteli ji, mintyse pagalvodama, kad galėjo ta motina nusidaigot, mat Nadine jokio rūpesčio gimdytojai nebeturi po jos elgesio ir neužtarimo. 19 metų stojo piestu prieš tėvo norus ir įsakymus, susijusius su Nadine, rodos buvo nepajudinama kaip akmuo, kurį pastomiai stumia srauni srovė, o dabar bac ir nebėra to žvėriško ryžto, tik linksėjimai ir karksėjimas, kad viskas bus gerai. Akimis pagauna savo sargybą, judančią link visos virtinės karietų, o akimis sugaudžiusi sargybos kapitoną, pajaučia kad širdis suvirpa. Kol Nadine turi tikslą sugadinti vestuves, tol rodys ragus ir naudosis savo nagais ir dantimis, nes.. juk verta.
Išgirdusi griaustinį, Nadine pažvelgia į audros pusę, o tada kilsteli padurkus ir net neatsisukdama į prabilusi Vittorio, patraukia link savo karietos kiek skubiu žingsniu, net nelaukdama naujai iškepto sužadėtinio. Pradėjus kristi kol kas lengviems lašams, mergina įveikia paskutinius metrus iki karietos durų, kurias atidaro tarnas ir, paskutinį sykį per petį pažvelgusi į savo gimtus namus, įlempa į karietą ir kiek patogiau atsitaiso. Su tėvais neatsisveikina iš principo, netaria jiems nė pusės žodžio, o namuose per palanges pirštais nebraukinėjo, mat žino, kad neilgai trukus turėtų ta pačia karieta grįžti iš.. Romos ar kur ji ten dabar keliaus.
Atgal į viršų Go down
Vittorio Chavarria

got power, poison, pain and joy inside my dna

avatar

Posts :
81

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-07-04, 00:06

Į merginos žodžius atsakymo sugeneruoti Vittorio nė nesistengia, kol kas ji jam pasirodo ganėtinai delusional, bet nusprendžia, kad jos kalbas įkvepia liūdesys arba miego stygius, arba nežinomybės baimė. - Na, iš šono greičiausiai visada atrodo kiek kitaip, - sumurma replikuodamas į jos žodžius apie tėvą, ginčytis neketina ir šįsyk tiesiog nuleidžia, be to, matant palydą užpildant karietas ir įsitaisant vietose, jo dėmesys nuo merginos nukrypsta visai kitur. Norisi kuo greičiau iš čia pajudėti ir ne tik dėl namų ilgesio ar antipatijos šiai vietai ir apskritai šaliai, bet ir dėl prastų oro sąlygų ir ilgo ilgo kelio priešaky. Nadine be įspėjimo nulėkus link karietų, Chavarria irgi nelieka stoviniuoti, tiesa, prieš lipdamas karieton jis atsisveikina su merginos tėvais, nors panašu, kad jų įtikinėti, jog jis gerai mergina pasirūpinsiąs ir saugiai nuvešiąs iki savo rezidencijos net nereikia, tad visas šis procesas ilgai neužtrunka. Iš vieno iš savo raitelių gavęs patvirtinimą, kad viskas tvarkoj, visi vietose ir galima keliauti, Vittorio įsėda į specialiai jam skirtą pačią pirmą eilėje stovinčią karietą ir sulig jo komanda visa svita pajuda iš vietos.

➴ ➴ ➴ ➴ ➴

Atgal į viršų Go down
Sponsored content





RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   

Atgal į viršų Go down
 

Namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: de la roche-