Share | 
 

 Namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Vittorio Chavarria

got power, poison, pain and joy inside my dna

avatar

Posts :
81

RašytiTemos pavadinimas: Namas   2017-07-08, 11:25

Galima tai vadinti paranoja, galima tai vadinti atsargumu, tačiau į visą de la Roche palydą Chavarria pradeda žiūrėti su įtarimu, o po paskutiniojo nuotykio kiekvieno sustojimu metu iš akiračio nepaleidžia nei Nadine, nei jos sargų, nei tarnaičių. Visi kartu keliaujantys prancūzai atrodo kaži ko nelaimingi, savaime suprantama, kad ilga ir nepatogi kelionė išsunkia jėgas, o bendražygio žūtis irgi palieka tam tikrą pėdsaką, bet jis nutaria, kad ilgaliežuvė nuotaka savo žmonėms jau spėjo kažką prikalbėti, tiesa, Vittorio nelabai jaudina kitataučių nuomonė apie jį, tačiau negali leisti, kad atvažiavę į jo kraštą, į jo namus jie apie jį pradėtų skleisti nebūtus gandus, piktai apšnekėti ir gadinti jo reputaciją, tad per ilgas kelionės dienas ir trumpas sustojimo naktis svarsto, kaip reikėtų išspręsti šį klausimą. Bausdamas prancūzus saviškių sąskaita, nebestoja ilgesniam laikui, vėl įtvirtina iš pat pradžių praktikuotą režimą, todėl visi ganėtinai suirzę ir išvargę, tačiau kelio lieka nebedaug ir tai bent atsiperka ta prasme, kad kelionė tampa greitesne nei įprasta ir bendrai yra sutaupoma pora dienelių. Svitą pastoviai atakuoja pasiuntiniai ir visa tai tik todėl, kad Chavarria laiškais bendrauja tiek su savo tėvu, tiek su savo dvariškiais, bet dar gerokai iki pasiekiant pusiaukelę jis nusprendžia, kad galutinis jų tikslas, visgi, ne Roma, o jo paties žemės, žinoma, apie tai informuoja tik savo vyrus ir tik tuos, kuriems tai žinoti yra būtina. Visai kitai jo palydai yra maloni staigmena per karietos langus po tiekos laiko keliavimo išvysti gerai pažįstamas šiaurės Italijos, tiksliau tai Lombardijos apylinkes. Įveikiant jau paskkutinius kilometrus, karietos ir raiteliai nebeskubant pravažiuoja žaliuojančiais medžiais apaugusią alėją, kurios gale puikuojasi Vittorio dvaras, bei netrukus sustoja. Akivaizdu, jog čia ne Roma, todėl išlipęs iš karietos, Chavarria pirmiausia su tėvo laišku rankoje pasiekia sužadėtinės karietą, į kurios dureles porąsyk pabeldžia. Kai užuolaidėlė pamažu atsitraukia ir pasigirsta durelių užraktas, jis savavališkai atveria duris, - Tėvas nusprendė, kad vykti į Romą susipažinti nėra būtina ir suteikė palaiminimą jaunąją iš karto vežti namo, - žvelgdamas į Nadine prabyla bei ištiesia jai tėvo laišką, jeigu ji pradėtų spyriotis. - Sveika atvykus, - sumurma bei plačiau atidaręs jos karietos dureles, mosteli ranka, ragindamas ją išlipti iš apsidairyti, mat visi kiti jau sukruta ir išsijudina iš vietų.

➴ ➴ ➴ ➴ ➴

Atgal į viršų Go down
Nadine de la Roche




Posts :
97

RašytiTemos pavadinimas: Re: Namas   2017-07-09, 14:28

Mergina visą kelią stengiasi likti nuošalyje tiek savo, tiek italų palydos, labiau mėgsta likti savo karietoje ir laiką praleisti su knyga arba tiesiog pro karietos langą stebėti aplinką ir žmones, vienu žodžiu, didesnių problemų mergina net nekelia, tiesiog stengiasi prastumti visą kelią iki Romos ir nekelti problemų. Nors kelionė kaip ir anksčiau pasidaro nepakenčiama, Nadine meldžia Dievo greičiau pasiekti didmiestį, vietą, kurioje turi porą pažįstamų ir galės greičiau įsivažiuot į gyvenimą (arba greičiau išspręst nemalonų Chavarrios reikalą ir šio atsikratyti su visam). Tačiau po pusės dineos įprasto kratymosi, karieta sustoja. Aplink tyli, niekas nerėkia, tad iš karto pagalvoja, kad niekas neužpuolė ir jie sustojo pailsėti, kuo nelabai tiki, todėl atsiranda didelis nerimas. Merginos negalima kaltinti dėl tokio elgesio, mat po paskutinių įvykių į būsimą sutuoktinį žiūri kaip į pavojingą gyvetę, tad ir pasigirdus beldimui neskuba pažvelgti pro užuolaidėlę. Pamačiusi Vittorio veidą, Nadine pavarto akis ir akimirką galvoja net neatidaryti durų, tačiau po akimirkos šias atrakina ir jau nori jas atverti, kai Vittorio be jokių užuolankų tą padaro ir praneša nedžiugią, visiškai blogą naujieną. NNadine susiraukia ir iš karto į rankas paima vyro ištiestą laišką. Permetusi tekstą, mergina nejučia susiraukia ir į vyrą paževlgia ganėtinai piktai. Jei galėtų tai iš karto jį nudėtų. Vyrui atidarius duris, mergina išlempa iš karietos ir nužvelgia savo naujuosus "namus", - Žadėjo Romą, gavau kaimą su piemeniu ir visa jo banda, - pasidygėdama prabyla ji visiškai nesistengdama prisilaikyti savo minčių sau. Sulanksčiusi laišką, mergina pasisuka į Vittorio, o veide nesimato nė krislelio laimės, mat... tai ne tai, ką jai žadėjo. Kur Roma? Kur žmonės? Kodėl ji privalo laukti kaip kokia kalinė? Kodėl Italijos užkampis? Daug klausimų, mažai atsakymų ir dar mažiau pliusų Vittorio pusėn, - Gal ka dar pasikeitė, m? Gal vienoj menėj jau laukia kunigas, o kitoj - kartuvės? - Kiek tyliau pasidomi mergina kiek į viršų iškeldama smakrą ir patraukdama per dantį Chavarria už jo pasotvų skubėjimą ir norą kuo greičiau viską sutvarkyti. Kiek sunkiau atsidususi, Nadine prancūziškai paprašo Dievo pagalbos, nes kiuo toliau, tuo labiau jaučiasi patekusi į despoto, o ne normalaus vyro rankas. Kur nuolaidos? Kur Dovanos? Kur meilė ir garbinimas? Vietoj to, ką turėtų gauti, Nadine gauna tik patyčias, skausmą ir santuokos sutarties/plano nesilaikymą. Geriau vienuolynas negu tokia skylė su tokiu vyru ir tokiais žmonėmis. Mostelėjusi vyrui, vos ne rodyk kelią, mergina užmeta aki į savo palydos dalį ir iš karto sumeta ką rašys savo motinai ir tikėkimės, kad Chavarria turės savo kaime užtektinai popieriaus tokio ilgio nusiskundimui.
Atgal į viršų Go down
 

Namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Chavarria-