Nuo tada, kai Donovan Scarlę apipisa, ko pasekoj ji su šautine žaizda ligoninėj dėl komplikacijų ir kitų velnių praguli bent porą mėnesių, praeina geri metai, per kuriuos mergiotė su Turneriu slapstos Europoj - tik atsigavus ji paprašo vyrą ją vežt iš USA kuo toliau, bet su sąlyga, jog jis keliaus kartu. Apie grįžimą į tą skylę nė nebūtų pagalvojus, jeigu ne sesuo, su kuria susisiekia po metų tylos prieš Jeremy valią, o sužinojusi, jog Sibylle pagaliau susirado normalų diedą ir kelia vestuves, įkalba vyrą grįžt į Kaliforniją, mat negalėtų sau atleisti praradusi šitokią progą. Ir štai, kelios dienos atgal išlipusi iš lėktuvo, dabar įsikibusi Turneriui į parankę raudonplaukė žengia tarp sode sustatytų kėdučių ar ko ten ir suradusi savo vietą pirmoj eilėj įsitaiso, šiltai šypteldama netoliese kažkur sėdinčiai motinai, tik tą šypseną pradangina vos nuo mamos nusuka veidą. - Nekenčiu vestuvių, - nors dar nesenai šitaip karštligiškai įtikinėjo Jery, jog paprasčiausiai dievina tokias progas, tykiai sumurma, su aiškia antipatija nužvelgdama prie altoriaus ar kažko panašaus į jį besisukiojantį būsimą sesers vyrą, neaišku, ar jusdama didesnį nepasitenkinimą juo, ar švente, mat atsivelka čia ne tiek puotaut, kiek grynai palaikyt Sibylle.

Visus metus vyras atiduoda grynai Maddock. Jokio verslo (jk jk, reikėjo juk viską atstatyt po tokių įvykių), jokių nesąmonių. Kantriai laukęs kol mergina atsigaus po šūvio, vyras su malonumu pradangina juos abu į kitą žemyną, paslepia juos taip, jog niekas negebėtų atkast buvimo vietos. Visus savo pinigus, kuriuos saugiai laikė Šveicarijoje, eikvojo tik jos reikmėms, vienu žodžiu, leido abiem būt laimingiems, tačiau pastarosios emocijos dingsta, merginai susisiekus su seserimi ir pareiškus norą grįžt - o ką darysi? Vyras nusileidžia, grįžta į Kaliforniją, nors puikiai nujaučia, kad Sibylle jo veido nenori net akyse matyti, ką jau kalbėt apie Tony... Vienu žodžiu, tik išlipus iš lėktuvo, vyras pasirūpina šiokia tokia pasauga, o tada jau sukandęs dantis trainiojasi su Scarlett. Nepatinka mintis, kad tenka grįžt į šitą vietą, matyt tuos žmones ir, galų gale, juk turi ir sąžinę ir jausmus, tad nesinori rodytis žmonėms, kuriems vos nesugriovei gyvenimo.
Atsisėdęs prie Scarlett ant vienos iš baltų kėdžių, vyras įtartinai nužvelgia visą aplinką, įvertiną jaunikį, kuris neatrodo kaip paskutinis lopas, kurį patampytum kaip pajacą, o tada pasisuka į prabilusią merginą, - Kodėl? Juk vestuvės tokia nuostabi šventė, - su švelniu ironijos atspalviu prabyla vyras, pažvelgdamas į raudonplaukę ir šyptelėdamas, mat nežinia kada ir šią turės tempt prie altoriaus, o su tokiu jos nusistatymu tą padaryt gali būt sunku.

Scarlett įtarė, kad nei sesuo, nei Jeremy nebus per daug laimingi vienas kitą matydami, todėl dar prieš atvykstant viską pamėgino kuo diplomatiškiau sutvarkyti - prieš seserią metė savo vienintelę ir visad paeinančią aukos kortą, suvėlė šį tą apie tai, jog negali ramiai gyvent, kol du jos mylimi žmonės užančiuos nešiojasi akmenis ir taip toliau, tai aišku, suveikė, tik klausimas, ar ilgam, bet tai merginą nelabai jaudina, mat neplanuoja ilgesniam laikui po tuoktuvių čia užsilikt, o vyriškiui už visokius nepatogumus avansu atsilygino taip, kaip moka geriausiai. :') Negalėdama ilgai žiūrėt į jaunikį, kurio labai jaunu pavadint negalėtum, ji susierzinusiai prunkšteli po Turner žodžių ir permetusi vieną ranką per kėdės atlošą, pasisuka į besirenkančius svečius, kiekvieną jų įdėmiai nužvelgdama ir visai greitai prieidama išvados, jog pagrinde visą kontingentą sudaro ne Sibylle, bet jos sužadėtinio draugai ir giminės ir etc. Sekundei jai pasirodo, jog kažkur tolėliau sušmėžuoja Donovan snukis, kas trumpai akimirkai priverčia merginą įsitempt, tačiau nežymiai papurčiusi galvą, įtikėdama, kad tai paprasčiausiai nėra įmanoma, ji pasuka nuobodžiaujančias akis į šalia sėdintį Jeremy. - Kaip kodėl? Jeigu šitą farsą vadinsim vestuvėm, tai nebežinau net ko iš tavęs tikėtis, - ant piršto sukdama raudonų plaukų sruogą pareiškia, aiškiai duodama suprast, ką mano apie visą šitą renginį, mat kas jau kas, bet Scarlett žino, tiesiog žino, jog visa tai vyksta ne iš didžiulės meilės, bet veikiau finansinės naudos. Akimirką stebėjusi vyro veidą, mergiotė nejučiom šypteli ir pasikasiusi bitės tattoo ant dilbio, grąžina akis ties beprasmiškai mindžikuojančiu sukriošėliu prie altoriaus. - Mm, o galėtų motina ir man parūpint kokį pinigais aptekusį, gražų vyriškį, kuris būtų pasiruošęs nusitempt prie altoriaus, tiesiog pasaka, ne kitaip, - svajingu, tačiau akivaizdžiai ironišku balsu pragysta ir netrukus akies krašteliu sugavusi Jeremy išraišką, nusijuokia.

Mergiotei pradėjus dairytis, vyras nenuleidžia nuo jos akių, stebi kiekvieną jos veiksmą, to pasekoje, pro akis nepraslysta ir greitas įsitempimas, privertęs ir jį patį apžvelgt svečius. Neduok Dieve čia iš tikro plaikstosi Donovan - tokiu atveju vestuvės garantuotai bus sugadintos tiek jauniesiems, tiek svečiams.
- Farsas? Mieloji, juk čia tavo sesers vestuvės, - primena jis, nors ir pats puikiai suvokia, kad viskas čia daroma tik iš gerb. motinos norų ir paliepimų. Aišku, kad Sibylle ieško šiokios tokios ramybės nieko nenustebintų, bet kad pilna galva nertu į TOKIĄ ramybę... Na, čia net ir vyrą nustebino pasirinkimas, - O tu paprašyk, gal supažindins su jo broliu, - nusijuokdamas taria jis, omeny turėdamas jaunikį. O ką? Galėtų seserys dalytis pinigais ir vyrais ir nebūtų problemų, - Gal dar spės ir tau suknelę prie to pačio nupirkt, - kilstelėdamas antakius pasiūlo jis, prabildamas ganėtinai rimtu tonu.

- Nebūk naivus, - nukerta Scarlett ir kiek primerktom akim nužvelgia jo veidą lyg norėdama įsitikint, ar jis tikrai ant tiek aklas, ar paprasčiausiai tokiu apsimeta. Rodos, visi apart Sibylle suvokia, jog ne jai skirtas toks gyvenimas ir toks nekoks vyriškis, aišku, kad merginą toks sesers apatiškumas neramina, bet gi ką ji gali padaryti? Jeigu Sib įsivaizduoja atradus savo laimę, tebūnie, Scarlett nestos jai skersai kelio. Tikėjusis kiek kitokios vaikino reakcijos, raudonplaukė pavarto akis ir kumšteli Turner į šoną, tačiau tuoj nusijuokia. - Ir nori pasakyt, kad nebūtų pavydu, kai turėtum mane vest iki altoriaus pas išrinktąjį? - traukdama vyrą per dantį pasiteirauja ir valiukiškai sukikena, bet netrukus susituri ir atsisėda padoriai, per pečius permestu šaliu prisidengdama rašaluotą ranką. - Gali ir nespėt tos suknios man nupirkt, kažin, ar išvis čia šiandien kas susituoks, - gerokai tylesniu ir nepalyginamai rimtesniu balsu prabyla, taip ir nujausdama kažką negero.

- Scarlett, tokioj situacijoj tik ir tegalima apsimest naiviam, - sumurma jis mergiotei į ausį ir kiek kilsteli antakius, mat... būkim biedni, bet teisingi, kiek girdėjo apie Sibylle, tai susidarė vaizdą, kad tokios nesąmonės ne jai, o dabar... sėdėdamas jos vestuvėse netgi pats stebisi, kaip nė vienas iš svečių nedaro statymų, kaip mergiotė nutrauks visas vestuves, - Negi paprieštarausi tavo motinai....? - liūdnai nutęsia jis, palinguodamas galva, lyg būtų vienas tų, kurie pasiduoda kitų įtakai ir pačiam likimui. Po mergiotės komentaro, vaikinas prunkšteli, mat raudonplaukės komentaras yra ganėtinai taiklus - Kodėl tu taip sakai? Juk čia metų vestuvės. Be to, tai reikštų, kad mes be reikalo čia važiavom, - pradeda kalbėti jis, stebėdamas merginą su valiukiška šypsena, nors, tiesą pasakius, nemato rimtų priežasčių Sibylle nenorui tuoktis: jei nesituoks, taps varguole nes suerzins motiną, be to, nėra rimtos priežasties apart jaunikio veido, kad pasipustytų padus. Taip kad Maddock galėtų būt maloni ir plačiau paaiškinti savo nuojautas

Po Jeremy žodžių, mergina tyliai atsidūsta - kad ir kaip norėtų iš viso šito seserį ištraukti, to padaryti negali, nes, visų pirma, nėra tikra dėl jos nuostatų tokių vestuvių klausimu, vis tik nerado progos akis į akį su Sibylle žmoniškai dėl to pakalbėt, o antra, čia ne visai jos reikalas ir kištis negali, et, nekenčia jaustis šitaip bejėgiškai. Galėtų nebent po tuoktuvių įtakot Turnerį ir kaip nors pasirūpint, kad naujai iškeptas sesers vyriškis neilgai džiaugtųs povedybiniu ir apskritai gyvenimu, bet ne, gi prisižadėjo, kad iš visos šitos betvarkės Jery ištrauks ir neleis jam grįžt prie senų įpročių susidorot su kiekvienu stojusiu skersai kelio, nors nelabai sekasi jai savo pažadų laikytis. - Ak, nepyk, nė nenutuokiau, jog kompaniją man palaiko ne vyras, o berniūkštis, - jokiu būdu negalėdama praleisti progos paerzint savo pašnekovą, nusivaipo, kai jis užsimena apie Scarlett motiną. - Kodėl be reikalo? Jeigu pasiseks, būsim liudininkai dramos, apie kurią sekančias savaites rašys visi vietiniai laikraščiai. Nori pasakyt, neįdomu? - su ironiška šypsenėle kilsteli antakius. - Jei ji turi bent kiek proto, išlįs vos tik nuskambės vestuvių maršas, bet... iš ko lažinamės, kad suveiks laukiniai jos instinktai? - omeny žinoma turėdama seserį, palinkusi kiek arčiau, vos tylesniu balsu sumurma ir nusišypso, šiaip jau labai tikėdamasi, jog Sibylle paskutinę sekundę dės į kojas, prieš sudeginant visus tiltus nepamiršdama nugvelbt visas (ne)būsimojo kreditines ir užsirašyt jo banko sąskaitų numerius.

Scarlett net norėdama nesugebėtų atitraukt jo nuo įpročiais tapusių būdų, kuriais jis susitvarko su problemomis. Turbūt tereikėtų vieno Scarlett žodelio ir jaunikis netyčia "atsirastų" ne laiku ir ne vietoj, taptų aplinkybių auka. Merginai toliau jį erzinant,vyras tik nusijuokia, mat realiai pagalvojus, net jos motina nesugebėtų sustabdyt tokio kaip Turner, jei šis norėtų nutraukt Scarlett santuoką su tokiu dalbajobu, kuris kaip tik dairosi savo jaunos nuotakos.
- Aišku, kad įdomu, bet negi manai, kad ji galėtų viską mest? Juk ji ne vakar sugalvojo tekėt už jo, o ir nemanau, kad norėtų užsitraukt tokią gėdą ir gaut pabėgusios nuotakos etiketę, - gūžteli pečiais jis, o tada permeta ranką per Scarlett pečius ir šią priglaudžia prie savęs, - Man atrodo, kad tu labai nori, jog suveiktų jos laukinukės pusė, - pastebi vyras, kiek prisimerkdamas, nors veide išlaiko šiokią tokią šypsenėlę, - Aš vis tiek nemanau, kad ji galėtų atsisakyt to dėl kaprizo. Na, nebent atsirastų kažkas, dėl ko būtų vertą tą padaryt, bet toks variantas neegzistuoja... taip kad, manau, kad kvepia lažybomis, - nusijuokia jis, vėl nužvelgdamas jaunikį ir jaunosios motiną,

Pajutusi, ką reiškia atsidurt visokių tokių įvykių crossfire ir tapt viena iš nukentėjusių, Scarlett to kartot nenorėtų ir nieko panašaus nelinkėtų nė savo priešams, tad mieliau jau pasilaikys savo nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija sau ir patylės, vis tik nenori per daug lįst į sesers ir jos išrinktojo gyvenimus - jei ji norės, pati kažką darys, jei ne tai ne, gi negalima sakyt, jog jai žadamas gyvenimas nusimato prastas. Turner nusijuokus, mergina šypteli ir patogiau įsitaisiusi priglunda prie vyro, šiam ant peties paguldydama galvą. - Nepažįsti tu jos. Jai nieko nereikštų paimt ir pabėgt, dievaži, tu pasižiūrėk, manai, kad jai viso šito reikia? - kilsteli antakius, tuo pačiu pakeldama ir akis į Jer veidą, bet šias tuoj nusuka į ne tokį ir jauną jaunąjį, pagrinde omeny turėdama ne jo pinigus, nes nenuginčysi, kad tai vis tiek viena svarbiausių vertybių Sibylle gyvenime, bet patį vyrą. Užteko Scarlei su juo persimest keliais žodžiais - px, kad turtingas, bet nuoboda kaip reta, nepalyginsi su erm tuo, kurio nevalia minėti, rodos, įpūtusio (quite literally JEIGU ŽINAI APIE KĄ AŠ) seseriai net naujos gyvenimo ugnies, suteikusio žaismingumo ir etc. Tikrai nelaiduoja Donovan ir jeigu tektų rinktis tarp Tony ir prie altoriaus stovinčio vidutinio amžiaus krizę išgyvenančio jaunikio, ko gero, pasirinktų pastarąjį, tiksliau tai jį išrinktų seseriai, bet... nu gi ne šito Sib reikia, ne šito. - Aišku noriu, o kas man belieka daryt? Gi ne aš šeimoj mąstau racionaliai, reikia palaikyt savo reputaciją, - nestokodama sarkazmo pajuokauja ir nusišypso, o ironiją palaiko todėl, kad, ko gero, vienintelė iš šeimos narių suvokia, kaip šita afera sugniuždys seserį. - Kažkas? Princas ant balto žirgo? - nusijuokia Scarlett, tarp pirštų pradėdama sukt šalio galus. - Vis tiek statau už tai, kad ji taps pabėgusia nuotaka. Bent jau viliuosi, - sugavusi motinos žvilgsnį, prabyla kiek tylesniu balsu ir gūžteli pečiais.

Merginai vėl pradėjus burbėt, vyras nusišypso. Scarlett gal ir pažįstą seserį, bet jei ji iš tiesų tokia pasiutus... kokio velnio iš viso tos vestuvės čia vyksta?
- Oi nu nepradėk, Scarlett. Jei ji sutiko su visu tuo, reiškia, kad nusprendė pasikeist, - numoja ranka jis, sutikęs Maddock žvilgsnį. Tiesą pasakius, jaunikis mergiotei su tokia reputacija yra per prastas ir per lėtas, ką jau kalbėt apie charizmą. Merginai vėl pradėjus juokaut, vyras pavelia jai plaukus ir nukreipia akis į naująjį jaunikį, kuris, rodos, net nenujaučia, kad viskas čia gali griūt bet kurią akimirką, - Tu puikiai žinai apie ką aš, - turėdamas omeny Donovan, pareiškia jis, kiek kilstelėdamas antakį. Pati mintis yra ganėtinai ironiška, tačiau jei reiktų spręst jaunikio tinkamumą, žinom, kas čia laimėtų be konkurencijos, na, bent jau Jeronimo taip mano, nors ir žino, kad jei Tony malasi kažkur aplinkui... na, tokiu atveju jiems geriau čia nebūt, - O aš manau, kad nebus ji pabėgusia nuotaka, - paprieštarauja jis, vis dar nesumodamas, kokį variantą pasiimt, mat visi per daug viliojantys ir galimi.

Kokio velnio? O tokio, kad jai trūksta gyvenime žmogaus, kuris galėtų parodyti realią situaciją, kuris prabudintų ją iš gilaus, pernelyg ilgai užsitęsusio žiemos miego, bet akivaizdu, kad tai ne Scarlett ir toli gražu ne motina, kuri užuot dukrą rėmusi, ją stumia dar giliau į prarają. Turner kalbant, mergina prunkšteli, vis tik nenori pradėt ginčytis dėl to, ką, įsivaizduoja, supranta geriau nei jis, nors, kad ir kaip ten bebūtų, čia visai ne jos reikalas ir ne jos sritis. Vyrui pradėjus velt jai plaukus ir gadint šukuoseną, prie kurios šitiek ilgai visą rytą sėdėjo norėdama iš tolo šviečiančiom raudonom garbanom nosį nušluostyt ne tik damoms tarp svečių, bet ir pačiai seseriai, mergiotė pasirauko ir jau kelia ranką norėdama atsilyginti Jeremy tuo pačiu, kai susizgrimba ir sugauna save suvokiant esančią viešoj vietoj, kur tokius cirkus demonstruot gal nederėtų. Pavarčiusi akis, bent jau šitaip išreikšdama menką susierzinimą, kurį jos veide tuoj vėl pakeičia šiokia tokia šypsenėlė, Scarlett atsitiesia ir pakelia žvilgsnį į pašonėj sėdintį Turnerį, akies krašteliu nužvelgdama praktiškai baigusius rinktis svečius. Kalbai pasisukus apie Donovan, ji tepapurto galvą, aiškiai parodydama, jog neketina apie jį kalbėti ir dar giliau paslėpia nesenai akyse šmėstelėjusį policininko veidą, kurį nusprendžia nurašyti tik savo vaizduotei. - O tu pagalvok apie galimybes. Kokia drama, kokia istorija, o dieve, nebūtų nuostabu, jeigu ji išties planuoja pabėgimą, tik jis jau iš anksto sustyguotas, - tyliai sukikena ir nors netrukus kažkiek susituri, vis tiek iki galo nesurimtėja, lūpose leidžia žaisti šypsenėlei. - Įsivaizduok save to bukagalvio vietoj - kaip jaustumeis, jei sužadėtinė va šitaip va imtų ir pabėgtų, o paskui pasirodytų, kad čia viskas specialiai? - su valiūkiška šypsena pasidomi, šiaip jau apskritai sunkiai įsivaizduodama vyriškį kadanors stovintį prie altoriaus.

Kaip tai trūksta? Va, vienas kaip tik laukia, kol galės pasakyt taip, pažiūrėt jai į akis, pabučiuot, o tada vežtis geram mėnesiui į kokią egzotišką salą. Jei Sibylle tikrai mano, kad čia jos ateitis ir jai bus gerai, tegul puola į ją stačia galva, Scarlett dėl to turėtų mažiausiai pergyvent.
Mergiotei parodžius nepasitenkinimą, vyras nusišypso, atrodo, akimirkai pasijaučia savimi labai patenkintas, mat Scarlett labai greit nurimsta ir neberodo aplamai jokio susierzinimo dėl sugadintos (nu truputuką sugadintos) šukuosenos. Merginai atsitiesus, vyras kiek prisimerkia, tačiau nepradeda jos įkyriai klausinėt, kas vyksta: norės, pasisakys, ne vaikas.
- Oi, tu tiesiog ištroškus dramos, ne? - pasijuokia jis, prisimerkdamas ir leisdamas sau nužvelgt visus susirinkusiuosius, pro akis nepraleisdamas ir savimi patenkintos motinos, - Susirasčiau ją ir nebe paleisčiau. Dar nuduočiau velnių aišku. Labai paprasta, - išdėsto jis, kilstelėdamas antakį. Tiesą pasakius, jei ateis tokia diena, kad teks eit prie altoriaus, tai tikrai pasirūpins, kad jaunoji neturėtų šansų pasiplaut: ne kvailas vyras gi.

Kad pasakys "taip" ir susižieduos, dar nieko nereiškia, bet tiek to, čia ne jos ir ne reikalas. Be abejo, viduj vis vien kažkas kirba, kažkas, kas siaubingai nori, kad sesuo ateitų į protą, kol dar ne per vėlu, aišku, gal bėgimo protingu sprendimu nepavadinsi, na bet ką jau - vėliau pabėgt jau iš santuokos nebus taip paprasta. - Na taip. Mano gyvenime šios dar nepakanka, tad kas belieka daryt, - stengdamasi išlaikyt kuo rimtesnę veido išraišką prabyla, tačiau balse aiškiai nepastokoja ironijos. Pasekusi Turnerio žvilgsnį, kartu apžvelgia lyg ir susirinkusius svečius, rodos, telieka sulaukt tik nuotakos, kuri, kaip Scarlett tikisi, čia nepasirodys. Dėl savo pačios gerovės. - Tu tiesiog įrodai mano teiginį, - skėsteli rankom su saldžia, kone pergalinga šypsenėle lūpose, - kokia moteris nenorėtų pabėgt nuo tokių santykių, m? Kur apsisprendimo teisė, pagarba...? - nutęsdama nusijuokia ir patogiau, tiesiau įsitaiso vildamasi, jog po kiek mažiau nei penkiolikos minučių galės maut į nenusisekusių vestuvių bufetą, o paskui atgal in Europą, mat nebeturės ko čia ilgiau pasilikt.

Va čia ir yra esmė: Maddock seserys per daug rūpinasi viena kita. Na ir kas, kad Sibylle pasakys taip? Na ir kas, kad po to ilgai skirsis su tuo nusmurgėliu? Vis vien Scarlett rankos šiuo klausimu čia surištos ir net jei mėgintų kažką pasakyt seseriai, turbūt gautų velnių nuo motinos taip, kad maža nepasirodytų.
- Nori pasakyt, kad pastarieji metai atostogaujant buvo labai dramatiški? - negailėdamas ironijos, atkerta vyras, nukreipdamas ganėtinai smalsų žvilgsnį į tiesiau atsisėdusią Scarlett. Moterys tos moterys.... - Oi, visos tos teisės ir pagarba yra, na, bent jau po vestuvių tai tikrai atsiras. Tačiau kam prasidėt ir pasakyt "taip", jei po to planuoji pabėgt? Visada yra laikas ir vieta, kada reikia pasakyt "nenoriu tų vestuvių", tada ir pačiam ir kitam lengviau, ką jau kalbėt apie gėdą, - kilstelėdamas antakį numeta jis labai deep mintį, kiek kilstelėdamas lūpų kampučius, mat jaunikis aiškiai susizgrimba, kad viskas greit prasidės. Tiesą pasakius, toks raudonplaukės elgesys ir noras, kad sesuo dingtų, yra suprantamas: užtenka vien pažėt į jaunikį ir Sibylle dingimas iš karto būtų pateisinamas.

Niekada nebūna per didelio rūpinimosi, bet gi vyras to nesupras, nes jo gyvenime nėra nieko artimo tiek, kiek Scarlei artima sesuo. - Na žinoma. Su tavim gyvenimas tai viena didelė drama, - nors bando išlaikyt rimtą veidą, nesusilaikiusi puse lūpų šypteli, aiškiai traukdama jį per dantį. Tiesa ta, kad jei ne Jeremy, tai neaišku kas su ja būtų buvę ir niekam mergina nėra tiek daug skolinga, kiek jam. Gerai tai žino. - "Duot velnių" neatrodo labai pagarbiai, - išriesdama antakį pasuka akis į vyrą ir tuoj nežymiai susiraukia. - Nepradėk. Ne pas visus yra tiek ryžto viską nutraukti, be to, kur garantija, kad apie žmogų nepasikeis nuomonė po sužadėtuvių ir neatsiras noras bėgt kuo toliau nuo jo? - pavarto akis tarsi aiškintų elementarius dalykus vaikui, vis dar niekaip neatsisakydama savo pozicijos.

Prašyčiau. Jery žino, ką reiškia ūpintis kažkuo ir neturi būt tai artimas žmogus. Kad ir va, Scarlett: kas galėjo pagalvot, kad laukinukė narkomanė kada nors bus..... rami? Sėdės būry žmonių ir dar greta jo?
- Negi nepatinka nuotykiai ir įtampa? - kiek palinkęs link jos, su valiukiška veido išraiška, paklausia vaikinas ir suktai šypteli, lyg ir duodamas suprast, kad jei ne visos dramos, tai vargu, ar jie bent dabar sėdėtų šitose vietose, - Žiūrint kaip tų velnių duosi, - kilstelėdamas antakius užmeta jis, omeny turėdamas visai kitokią bausmę. Nėra sadistas, bent jau savęs tokiu nelaiko ir šiaip... - O tu bėgtum nuo manęs vestuvių dieną? - neva iš lempos paklausia jis, pažvelgdamas į ją kiek rimčiau, mat merginos žodžiai duoda suprast, kad ir ji pati nesuvirpėtų dėl pabėgimo. O jei neduok Dieve jie eis prie altoriaus? Negi ir jį galėtų taip paimt ir palikt dėl to, kad "po sužadėtuvių pasikeitė nuomonė"?

- Nuotykiai? Patinka. Bet ne tokie, kurių pasekoj turi gulėt ligoninėj, - lygiai taip pat šypteldama atkerta ir kiek kilsteli smakrą, duodama suprast, jog mano šį ginčą jau kaip ir laimėjusi ir nebeverta daugiau aušint burnos. Dievaži, tikrai nekaltina Turnerio dėl to, kas nutiko, nors pilnai galėtų (gerai, kad po šiai dienai nežino, jog tai Jeronimo nusprendė jos seserį patvarkyt, o kai nežinai tai ir širdies neskauda) ir gi tiek ji, tiek jis žino, kad gyvenimas be tokių nesąmonių nebūtų toks thrilling ir, galų gale, juk jei ne šitiek visokių likimo pažertų dramų, vargu, ar juodu būtų dar kada susiėję.
- Žinau aš tą tavo, - kiek prisimerkusi sumurma ir įsmeigia žvilgsnį į vyro veidą. Nėra jis sadistas, bet jeigu nuo jo pabėgtų nuotaka ir pridarytų tokios gėdos, Scarlett net neabejoja, jog jis rastų būdų, kaip mylimąją išradingai nubaust - taip, kad nebekiltų minčių daugiau niekad pabėgt. Per daug rimtai nepriėmusi Turner klausimo, raudonplaukė sukikena ir gūžteli pečiais. - Sužadėtuvės turėtų būt trumpos, supranti, kad nespėčiau per tą laikotarpį persigalvot jei kas, - plačiai šypsodamasi atsako, tačiau sugavusi jo žvilgsnį, ūmai primažina šypsnį. Jeigu puoselėja viltį, jog sesuo bėgs, dar nereiškia, kad ir pati ryžtųsi tokiam žingsniui, be to, nuo vyriškio jau prisibėgiojo pakankamai ir vestuvių dieną jo neapstatytų. Negalėtų ir nenorėtų, tačiau ne todėl, kad geresnio jau niekur neras, bet tiesiog. - Pirma dar reikia iki to dasigyvent, - kiek tyliau prabyla su nežymia šypsenėle ir nusuka akis į jaunikį.

- Nu gerai, gerai, - suzyzia vyras, nebenorėdamas kelt didesnio konflikto ir leisdamas merginai laimėt, nors dar Dievaž kiek nori pasakyt. Kiek patogiau įsitaisęs kėdėje, vyras nusišypso po mergiotės komentaro: o ką daryt, jei nuotaka prasta? Juk reikia pamokyt, reikia paaiškint, kaip daryt negalima ir nepridera. O tai ir dar vienam taip padarys.... - Tiek laiko prabuvus su manim galėtume ir be sužadėtuvių tuoktis, - visiškai rimtu veidu prabyla jis, nors viduje truputį miršta iš juoko, vien dėl to, jog mėgina mergina prigaut. Iki kiek ji gali eit, m? Aišku, rimtumas čia yra, mat ganėtinai įdomu, ar mergina iš tiesų bėgtų nuo jo kaip Sibylle, mat jaunosios motina pradėjo žvalgytis vyriausios pamergės, turėjusios duot ženklą pradėt grot maršą, - Pirmą išgyvenkim vestuves, - nusijuokia jis, nukreipęs akis į susinepatoginusį jaunikį.

Jeremy toliau mėtant dėl vestuvių, Scarlett nepatogiai nusijuokia, mat lieka truputį sumėtyta taip staiga apie juodu pasisukusios temos ir vyro rimtumo. Nė nekyla jai klausimas dėl tolimesnių jųdviejų santykių, bet realiai apie vedybas dar negalvojo ir, tiesą pasakius, kažkiek prisibijo apie tai galvoti. - Pirma parodyk man žiedą, tada kalbėsim, - ne itin degdama noru daugiau plėtoti šį klausimą, atšauna, aiškiai nelabai vertindama Turnerio pastangas ją prigaut. Kodėl jis taip visad su ja? ;/ - Šias vestuves? Pala, kokias vestuves? O kurgi nuotaka? - su siaubingai perdėta nuostaba pasidomi, tačiau jau tuoj lūpose įsuka savimi patenkintą šypseną, kad va, neklydo vis tik, nesvarbu, kad kažką spręsti dar yra anksti, labai anksti. Netrukus užgrojus vestuviniam maršui, palaipsniui nutildžiusiam svečių šnabždesius ir klegesį, neslėpdama šypsenėlės mergiotė atsigręžia sau per petį ieškodama nuotakos, akies krašteliu vis žvilgteldama į Jeremy, tarytum taip ir laukdama progos išrėžt jam į veidą "I told you so".

- O kam tas žiedas? Jei sakai, kad po piršlybų gali persigalvot, jų ir nebus, - klakteli liežuvių vyras, tačiau greitai surimtėja, mat užgrojęs maršas ir visų veiduose atsiradusi sumaištis priverčia jį kiek sunerimt. Kur nuotaka? Kas ją užlaikė? negi kažkur netoli Tony? Kiek sukandęs dantis, vyras užmeta akį į tuoj tuoj tuoj galvą pamesiančią Scarlett ir Sibylle motiną, o tada, nori nenori, į mindžikuot pradėjusį jaunikį, kuris kažką aktyviai kalbėjo pabroliui. Pusę lūpų šyptelėjęs, jis ištraukia iš švarko kišenės mašinos raktelius, mat akimis taip pat užgaudo ir vestuvių planuotoją, lekiančia paskui vieną iš pamergių, - Tikėkimės, kad balius vis tiek bus, - kilsteli antakį vyras, su šiokia tokia šypsenėle veide.

Kaip kam žiedas? Tai gal ir apsivest nereik, nes jau ir taip kartu gyvena? Scarlett prunkšteli, tačiau Jeremy surimtėjus ji nieko nebesako, nenorėdama drumsti jai paprasčiausiai gyvybės suteikiančio kilusio šurmulio tarp pabrolių su pamergėm ir renginio svečių. Dairydamasi po kiemą su tam tikru apgailestavimu, kad šitoks organizatorių ir planuotojų darbas nuėjo perniek, ji vis gręžiasi atgal norėdama įsitikinti, jog sesuo nepasirodo. Laidavo už jos bėgimą, tačiau ne visai tikėjosi, kad Sibylle ims ir viską taip paprastai išmes per langą, todėl nieko keisto, jog kartu ir su tam tikru pasitenkinimu, merginos veide ryškėja ir nuostaba, ir nerimas - pagrinde dėl to, kad nė nenumano, kas privertė seserį persigalvot. Prikandusi lūpą, raudonplaukė sustabdo vis kažkur lakstantį žvilgsnį ties vyro veidu. - Ar nesakiau, m? O dar išsišaipė net, - vypteli, stengdamasi neparodyt, jog mažumėlę nerimauja dėl Sibylle preteksto bėgt, kažkur pasąmonėj šmėsteli Donovan snukis, bet ne, to negali būti. - Ir kur bus afteris? - kiek žvaliau tarsteli ir netrunka sukikenti, tačiau nors kreipias į Jery, akimis vėl laksto tarp iš kėdžių kylančių nepatenkintų svečių, automatiškai pažiūri į savam kaily netveriančią motiną ir staiga nusukusi žvilgsnį delnu prisidengia burną, kad ta nematytu, kiek džiaugsmo mergiotei teikia sesers sprendimas.

Nu tai jei nebus žiedo, mergina neturės progos apsigalvot ir pasprukt. Iš karto vestuvės - taip mažiau problemų. Tp ne? ;')
Nuotakai taip ir nesirodant, visiems pradedant vis garsiau reikšt nepasitenkinimą ir susirūpinimą,Turner jaučia, kaip kyla lūpų kampučiai. Merginai užsiminus, jog jos teisybės, vyras vėl pavelia jai plaukus ištardamas trumpą "eik jau", akimis mėgindamas sugaudyt visų emocijas: tiek raudonuojančio jaunikio, mėginančio mostais gaut pasiaiškinimą ir Scar ir Sib mamos, tiek tos pačios motinos tai perbalimas, tai išraudimas, leidžiantis nuspėt, jog jos viduje maišosi skirtingos emocijos.
- Manau, kad pirmiausia reiktų atsiimt savo dovaną, - ironiškai primena jis, akimis pervesdamas per visus svečius ir spėdamas pastebėt už kampo dingstančią planuotoją ir vyr. pamergę.

Pagirtina logika. Rodos, dar neteikė niekas gyvenime Scarlei tiek džiaugsmo, kiek šios vestuvės. Tikrai. Negalėtų būt laimingesnė dėl to, kad sesuo ištrūksta ir sugriauna visus motinos planus parodydama, jog taip lengvai nepasiduoda ir kovoja dėl savo laimės, aišku, vėliau nenurims, kol iš sesers neišgaus visų detalių ir priežasčių, kas paskatina ją šitaip pasielgti. Ranka perbraukusi sau per suveltus plaukus, šįkart į tai neatkreipdama per daug dėmesio, mergiotė pakyla ant kojų vos tik nutyla vestuvinis maršas, iš paskutiniųjų stengdamasi tramdyti šypseną, nes iš visos minios, ko gero, džiūgauja vienintelė. - Ką tu veiksi su ta dovana? Tegu vargšelis pasidžiaugia gautu tosteriu, praskaidrins vienišiaus gyvenimą, - su pusine šypsenėle, mat visiškai surimtėti taip ir nepavyksta, pusbalsiu tarsteli, omeny turėdama turbūt didžiausią gėdą gyvenime patiriantį jaunikį. - Dingstam iš čia, nebent nori pamatyt motiną pametant galvą, - tyliai sukikena ir ištiesia Jeremy ranką, visiškai pasiruošdama eit iš čia lauk, vis vien šios vedybos ir taip pranoko merginos lūkesčius - jeigu jos nuosavose vestuvėse nebus tiek dramos, to nebus net galima vadinti vestuvėmis.

Oficialiai visiems supratus, kad vestuvių nebus, vyras kilsteli antakius. Va, ir pamergė vyriausia atbėga, aiškindama, kad nuotaka išvažiavo, keli ten bėga link kelio, tačiau... viskas, vestuvės baigiasi. Paėmęs ištiestą mergiotės ranką, vyras pakyla nuo kėdės, pastato Scar ant kojų ir, apsikabinęs per juosmenį, išeina lyg niekur nieko iš sodo, klausydamas prasidedančių stūgavimų ir panikos. Pasiekęs automobilį, vyras įsodina į jį Scar, pats įsitaiso už vairo ir kelias akimirkas delsia. Užvedęs variklį, pažvelgia į Maddock ir ganėtinai atsipalaidavusiu, netgi nurimusiu šypsniu stebi mergiotę, o po to ganėtinai ramiai išvažiuoja into the sunset.