♥

Kambaryje buvo tylu, tik girdėjosi kaip plevena žvakių liepsnos. Elizabeth maudėsi vonioje, kol galiausiai išlipo ir apsirengė suknele. Prisėdusi ant kedės priešais veidrodį ji išsišukavo plaukus, apsirišo ranką iš naujo, kad neskaudėtų pirštų ir persėdo ant lovos krašto. Ji buvo viena, visiškai viena ir tai vertė ją bijoti menkiausio garso...

Gaspard neturėdamas ką veikti trainiojosi po pilį,kol galiausiai nutarė aplankyti merginą.Priėjęs prie durų jsi pasibeldė
- Galima ?
paklausė uždėjęs ranką ant rankenos ir laukė merginos atsakymo,nors žinojo,jog bet kuriuo atveju užeis

Elizabeth žiūrėjo į vieną tašką, kol išgirdo beldimą. Greitai užsimetė ploną chalatėlį, kuris pridengė mėlynes ant riešų ir pečių. Skaudėjo visą kūną, skausmas buvo nepakeliamas, bet ji pažvelgusi į veidrodį nutaisė tokią pačią mimiką - abejingą viskam.
-Užeikite,-ištarė kuo rimčiausiai.

Užėjęs į kambarį vaikinas apsižvalgė čia buvo jauku,ir moteriška,kaip ir pridera merginos kambarį. pažvelgęs į merginą ,jis pastebėjo,jos veide,kad kažkas netaip.O ir aprišta ranka užkliuvo,jam už akių
-Labas vakaras,gal galėčiau paklausti,kas nutiko jūsų rankai?
paklausė vaikinas prisėsdamas,prie merginos ir paimdamas ją už rankos

Elizabeth pažvelgė į savo sesers sužadėtinį, kuris čia šmirinėjo. Niekad su juo nebendravo taip, kaip dabar - akis į akį. Jai buvo keista, kad Gaspard'as užėjo būtent čia, o ne pas jos dailiąją sesutę.
-Nieko,-teištarė pasitraukdama. Tebesišlykštėjo prisilietimais vyrų, o būtent kai jie taip elgėsi vertė ją palūžti, nors vaidino abejingą.-Nelaimingas atsitikimas,-nenorėjo sakyti, jog per susitikimą su karaliumi jis taip padarrė.

Pamatęs,kad mergina meluoja suraukė antakius.
-Prašau,man nemeluok.matau,kad yra ranka savaime nesusižeidė
pasakė,kad ramiu švelnu balsu. O poro norėdamas pralinksminti,bent keik merginą nusišypsojo
- Paprašiau karaliaus pakeisti sutartį,noriu,kad tu būtum mano žmona,o ne tavo sesuo. Tad karalius sutiko,ir dabar esi mano sužadėtinė.
pasakė paprastai jai
- O kadangi,esi mano sužadėtinė noriu viską apie tave žinoti.tad klok ,kas per nelaimingas susitikimas. nes matau esi pasikeitusi
rimtu veidu ir balsu paklausė vaikinas

Mergina tuo metu gurkšnojo vyną ir išgirdusi ką prakalbo Gaspard'as paspringo. Kadangi, visiškai nepažinojo šio vyro, o jis dar tokias nesąmones šnekėjo...nežada nieko gero.
-Atsiprašau, bet tai ne Jūsų reikalas, kas tai padarė. Jūs manęs nepažįstat. Ir neturit teisės sakyti, jog esu pasikeitusi. Esu tokia kokia esu.-sukuždėjo atsistodama ir padedama taurę ant stalo, kuris puikavosi jos kambaryje.

Išgirdęs merginos žodžius vaikinas trenkė delnus sau per kaktą
- Juk sakiau aš jūsų sužadėtinis. Šiek tiek pažįstu,juk galima sakyti gyvenam po vienu stogu
pasakė paprastai jis
- Todėl turiu visas teises. Ir norėčiau jas gauti gražiuoju.
Paprašė gražiai merginos

-Ah, taip jau imu ir tikiu, kad Jūs esate mano sužadėtinis,-mergina atsirėmė į spintą ir spoksojo į vaikiną. Visiškai nesiruošė tikėti juo, net nusipurtė nuo tos minties. Ji nejautė simpatijos Gaspard'ui, netgi kėlė baimę...
-Teises? Kokias dar teises? Atsiprašau, bet teisių jokių neturit ir neturėsit.

Merginai ėmus šakotis vaikinas kiek susierzino,bet to neparodė
-Netikit? Tai važiuojam pas karaliu galėsit pati paskaityti.
Atsiduro jis. Vaikinas norėjo gerai sutarti su mergina. Nes taip paprasčiau ir maloniau būtų abiem.
-Klystat,kaip jūsų būsimas vyras turiu visas teises. Tad prašau būkit malonesnė.
Paprašē merginos pažvelgadamas į jos akis. Ji buvo tokia graži ir jauma. Matyt tai žavėjo šī vyrą

-Dieve, man nesvarbu ką tas karalius nusprendė, man nesvarbu visiškai niekas! Nejaugi negalit palikti manęs ramybėje? Man nepatinkat Jūs!-mergina giliai kvėpavo, žinojo, kad Gaspard'as buvo vienas iš gaujos vyrų kurie ją išnaudojo...
-Ar negėda stovėti čia, prieš mane ir vaidinti, kad nieko neįvyko?-ji pasiėmė žvakę į rankas ir žiūrėjo į liepsną. - Man šlykštu būti čia, su Jumis viename kambaryje...-ji galiausiai atsisėdo ant žemės padėjusi žvakę.

Merginai ėmus rėkti vyras ramiai viską išklausė,o šiai priminus apie tą nelemtąją naktį pasijuto nejaukiai.
Jis tik atsibudęs ryte suprato,kas įvyko. jautėsi apdujęs ir pats nesuprato,kodėl niekad taip nenusitašydavo.
-Taip gėda. Ir taip žinau,kas įvyko ir aš dėlto nekaltas.mane kažkas apsvaigino. Ryte pabudęs nesupratau,kodėl subraižytas mano kūnas, Tik daug vėliau prisiminiau ,kas įvyko ir jaučiausi klaikiai. Ten buvau ne aš,kažkas kažko įpylė man į vyną. Bet jei kas apie tai sužinos mus abiem šalės. Tu neištekėsi,o man nežinia kas bus. Tad reikia šitą nuslėpti,tad gal turite minčių jei manosios netinka.
įsmeigė į ją savo tamsias akis tikėdamasis protingo ir paprasto atsakymo,kuris tenkintų abu.

-Manai, jog dabar turiu patikėt tokiu dalyku kaip apsvaigimas?-ji papurtė galvą taip, kad garbanos išsileido iš kuodelio. -Kaip turi jaustis moteris, kurią išprievartavo gauja vyrų, kuriems terūpėjo pasismagint? Aš svajojau būti laiminga ir ištekėti už to vienintelio...Bet jūs...-papurtė galvą ir pažvelgė į Gaspard'ą.
-Ką aš turėsiu pasakyti seseriai?-purtė galvą, matėsi, jog nežino kaip elgtis.

-Taip turi. Nes spėju to seno ožio darbas.Kuris neiko neveike,kaip mane nervina.
pasakė,jai griežtu balso tonu.Ožiu jis vadino tėvą,nes jo nekentė.
- Manau baisiai.Bet,kaip turi jaustis vyras,kuris to neatsimena> Net apie gaują naujieną pasakei.pamenu,tik save,daugiau nieko. galvoji aš noriu vesti be meilės patikėk-ne. tačiau abu sėdim tam pačiam mėšle. O dėl sesers palik ją mana r kam nors kitam.Vistiek ji mnęs nemyli apsidžiaugs tik
atsiduso jis.Ir kalbėjo ramiai,gal kiek nervingai

-Aš tavęs nekenčiu,-ištarė išleisdama kuodą ir atsistodama. Visą mėnesį juodu nesimatė, tai buvo pirmas susitikimas po tos nakties, per tą laiką ji spėjo pasikeisti. Kadaise veidą puošusi šypsena nebepasirodė, o putlumas kurį turėjo paveldėtą iš protėvių dingo, nes daugiau nieko ji netroško kaip tik dingti iš šių namų ir daugiau nebesutikti šių vyrų.
-Netikiu, niekados netikėsiu tavimi. Jūs visi troškot manimi pasinaudoti. Ačiū, kad sugriovėt mano gyvenimą.

-Prašau nekęsk,jei tau nuo to geriau
skėstelėjo rankomis jis atsistodamas.Tačiau,kai ši palygino jį su tais kitais,jo akyse sužmėžavo žaibai
- Manęs nelygink su tais išgamomis. Aš būdamas blaivaus proto nebūčiau to daręs. O jie neįsivaizduoju.
Dabar jau nieko nepakeisim. Tik galim mėginti abu išlikti sveiki.Nenoriu,kad mane įmestų kaleiman. netiki netikėk. Bet bent pabandom abu likti sveiki gyvi
įsmeigė į ją akis tartum darydamas spaudimą

-Tau panašu, kad esu sveika gyva?-mergina suraukė kaktą ir priėjusi prie kosmetinio staliuko atsisėdo. Žiūrėjo į veidrodį, ji tikrai nebebuvo ta pati Elizabeth, kuri dievino dėmesį ir naujus drabužius. Dabar visos suknelės jai atrodė kaip maišai, kadangi netiko.
-Nuo tos dienos man šlykštu žiūrėti į vyrus.

-Tikrai nepanašu
tarė atsiremdamas ranka į sieną. Jis buvo neakls,matė,kad mergina sukūdus,nelaiminga. Visiškai kitokia,nei buvo prieš tai. O šiai prakalbus apie gyrus kiek pagalvojęs tarė
- O jei duočiau žodi,kad kai jei tekėsi už manęs nepaliesiu tavęs nei pirštu,nebent pati to norėt?
pateikė pasiūlimą merginai tikėdamasis,taip suminkštinti jos širdį

Išgirdus pasiūlymą merginos veidą perkreipė pyktis. Jautė, kad visi tie prisiminimai išliks visam gyvenimui, o dar siūlymas tekėt vertė ją juoktis.
-Tekėčiau tik per savo pačios lavoną. Aišku?

-Na tuomet tekėsi per jį. Bet galvos per tave neprarasiu
atrėžė jai,ir iš po apsiausto ištraukė raudoną rožę
- Atnešiau ją tau. kaip susitaikymo ir atsiprašymo ženklą
tarė padėdamas ją ant merginos stalelio
-Tad daryk ką išmanai
vaikinas nuėjo ir atsisėdo ant lovos,susimąstydamas ką toliau daryti

-Na matai, kaip man gerai. Mirsiu tokia jauna.-mergina išsitraukė šepetį ir pradėjo šukuotis savo ilgus tamsius plaukus, tačiau per veidrodį stebėjo vyrą. Ji tikrai netikės už jo, jau geriau į vienuolyną stos.
-Ir padarysiu.-ištarė taip tvirtai, kaip tik ji sugeba.-Ilgai čia dar ruošiesi seddėt?

- O vat aš jaunas mirti nenoriu.
atrėžė jai.O galiausiai aprimęs prabilo
- Daryk,ką nori. Taip pasielgiau,kad myliu tave,nepanaikinau sutarties bet žadėjau,vistiek nemyliu tavo sesers. Tu man visada labiau patikai. Bet daryk,ką išmanai. O aš padėsiu kitai kuri mane vertina.
pasakė atsistodamas ir susimąstydamas eiti lauk ar dar palaukti

-Na matai...mes skiriamės tuo, kad mano gyvenimas greitu metu baigsis ir galėsi džiaugtis mano nuostabiąja seserimi...-išgirdusi, kad jis myli ją merginai iš rankų iškrito šepetys. Ji pasilenkė pakelti, kol pati nukrito nuo kėdės ir taip liko sedėti.

Gaspardas jau ruošėsi po merginos žodžių pro duris,kai pasigirdo bumtelėjimas pradžioje nežymus,o poto stipresni. Atsisukęs jis pastebėjo sukniubusę merginą. Greit priėjęs prie jos pritūpė
- tau viskas gerai?
pasidomėjo jis kiek sunerimęs